Raimondas Paknys, „Vilniaus Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia“, 2016 m.

Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčia stovi pačioje sostinės širdyje, šalia Gedimino prospekto, tačiau daugelis miestiečių apie ją net nenutuokia. Išvysti šią ypatingą vietą iš vidaus vilniečiai turėjo labai mažai progų, tačiau spalio 3-5 dienomis, Vilniuje vyksiančios parodos „Menas interjerui 2019“ metu, apie legendomis apipintą bažnyčią bus galima sužinoti gerokai daugiau.

Spalio 4 dieną, penktadienį, 17.15–18.00 val. „Litexpo“ (2 salėje) organizuojamas fotografo Raimondo Paknio parodos „Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčia – Knygų rūmai“ pristatymas ir diskusija apie Knygų rūmus (dalyvauja humanitarinių mokslų dr. Dalia Vasiliūnienė, ilgametė Knygų rūmų darbuotoja Rūta Eglinskienė, R. Paknys, veda menotyrininkas Saulius Pilinkus).

Knygų rūmais vadinta dvidešimto amžiaus viduryje minėtoje bažnyčioje įrengta Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos senųjų leidinių saugykla, kur sovietiniais ir vėlesniais laikais saugotos knygos bei kiti literatūriniai leidiniai. Visuomenei uždarą bažnyčią išimtinai pamatyti galėjo į 2017 metais vykusį literatūrologo Mindaugo Kvietkausko esė rinkinio „Uosto fuga“ pristatymą susirinkę svečiai, tačiau Knygų rūmai tuomet jau buvo iškraustyti. Unikalią jų aplinką meninėse fotografijose užfiksuoti spėjo tik R. Paknys. Autoriaus 2016 metais darytos nuotraukos šiandien yra bene vienintelė galimybė pažvelgti į paslaptimis ir didybe alsuojančios vietos užkulisius, kai joje dar karaliavo knygos.

Šv. Jurgio bažnyčia (2002 m.) | Kęstučio Stoškaus nuotr.

Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios istorija

Bažnyčią XVI a. Radvilų valdose pastatydino Vilniaus vaivada ir Lietuvos kancleris Mikalojus Radvila kaip padėką Viešpačiui ir Dievo Motinai už pergalę prieš totorius Klecko mūšyje (1506).

Gotikinę bažnyčią sunaikinus gaisrui, XVIII a. vid. Naugarduko vaivados Jurgio Radvilos iniciatyva beveik iš naujo pastatyta vėlyvojo baroko stiliaus šventovė. Statyboms, tikėtina, vadovavo architektas ir skulptorius Pranciškus Ignotas Hoferis, be kita ko, Vilniaus Šv. Dvasios bažnyčios interjero autorius. Bažnyčios skliautai ir vienuolių choro sienos buvo dekoruoti sienų tapyba, vaizduojančia šv. Jurgio gyvenimo ir kankinystės scenas, taip pat geradarių Radvilų ir, manoma, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Zigmanto III Vazos (1566–1632) portretais.

Laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų XX a., Czesławo Miłoszo žodžiais, tai buvo „madingiausia Vilniaus bažnyčia“.

Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, 1945 m. kovo 29 d. Lietuvos TSR Liaudies komisarų taryba priėmė nutarimą Nr. 171 „Dėl Lietuvos TSR Knygų rūmų įsteigimo“. Šv. Jurgio bažnyčioje ir karmelitų vienuolyno patalpose 1946 m. įkurti Knygų rūmai ėmėsi rinkti, tvarkyti ir saugoti lietuviškus, Lietuvoje leistus kitakalbius ir lituaninius spaudinius. Pirmieji Knygų rūmų darbuotojai, vadovaujami direktoriaus Antano Ulpio, pokariu važinėjo po Lietuvą ir rinko beglobes knygas iš kultūros ir švietimo įstaigų, religinių bendruomenių, pavienių asmenų, dvarų, vienuolynų, muziejų ir kt.

Iki 2017 m., kai Knygų rūmai buvo uždaryti ir grąžinti Bažnyčiai, čia sukaupta knygų nuo XVI a. iki šių laikų: religinės ir grožinės literatūros, žinynų ir žodynų, enciklopedijų, įvairių mokslo šakų veikalų ir vadovėlių  anglų, rusų, lenkų, prancūzų, lotynų, jidiš ir hebrajų, vokiečių, latvių, estų kalbomis. Į Knygų rūmų saugyklą pateko 364 Toros. Įvairiais keliais čia atsidūrė 12 inkunabulų, vienas jų – iš Žygimanto Augusto bibliotekos; taip pat Mikalojaus Rėjaus išversta Postilė (1594), Rituale Sacramentorum (1691) su lietuviškais liturginiais tekstais, Jono Berento redaguotas pirmasis visos Biblijos vertimas (1735), Mokslas skaytima raszta lietuwiszka diel mazu wayku kuremi padieti ira wisoki mokslay krykscioniszki… (1790).

„Menas interjerui 2019“ – tai spalio 3-5 dienomis „Vilniaus galerijos“ organizuojama paroda, kuri jau antrus metus taps renginio „Baldai Interjeras Dizainas“ dalimi ir šiais metais supažindins lankytojus su legendomis apipintais Vilniaus kultūriniais reiškiniais bei kvies apžiūrėti ir įsigyti žinomų Lietuvos menininkų darbų. Visą parodos „Menas interjerui 2019“ renginių programą rasite čia.