Fotografo A. Kunčiaus asmenukė fotolaboratorijoje. Vilnius, 1971 m.

Gruodžio 4 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta fotografijų paroda „Susitikimai praeitame šimtmetyje“, kuri kviečia pasimatyti su žymiais praėjusio amžiaus kūrėjais: į lankytojus jie žvelgia lygiai taip pat, kaip anuomet žvelgė į kultūrinį gyvenimą nenuilstamai fiksavusio fotografo Algimanto Kunčiaus fotoobjektyvą.

„Ilgi metai fotoreporterio darbo lediniuose „Literatūra ir menas“ bei „Kultūros barai“ leido Algimantui Kunčiui sukaupti fotografijų archyvą, šiandien vizualiai atkuriantį XX a. antros pusės Lietuvos kultūrinį gyvenimą. Parodos lankytojai galės išvysti gerai žinomus tos epochos kultūros lauko dalyvius – rašytojus, kompozitorius, dainininkus, skulptorius, architektus, dailininkus, muzikantus, dirigentus, vargonininkus, baleto šokėjus, režisierius, aktorius, scenografus, menotyrininkus ir muzikologus, kino, fotografijos ir kitus kūrėjus, patekusius į fotografo akiratį“, – pasakoja Lietuvos nacionalinio muziejaus muziejininkė, parodos kuratorė Onutė Butkutė.

Algimanto Kunčiaus sukauptą archyvą tyrinėjantys menotyrininkai pažymi, kad jo fotografijos išsiskiria „vidiniu žvilgsniu“ ir gebėjimu savitai perteikti kitoje objektyvo pusėje buvusias asmenybes, jų kūrybą ir netgi privačią aplinką: Algimantas Kunčius pats buvo tos kultūrinės terpės dalis, todėl galėjo pamatyti tai, kas kitiems ne visada būdavo matoma.

„Jis artimai bendrauja su džiazmenais, kompozitoriais, dirigentais, nes pats iš pradžių studijavo muziką. Jis bendrauja su tapybos patriarcho Antano Gudaičio draugais ir mokiniais, lankosi jų dirbtuvėse. Jis yra vienas iš dabartinės Lietuvos fotomenininkų sąjungos įkūrėjų. Tai atvėrė duris į įvairių meno sričių kūrėjų kasdienybę ir leido užfiksuoti juos rašančius, tapančius, susimąsčiusius“, – teigia menotyrininkė Agnė Narušytė.

Parodos pavadinimas tarsi kviečia susitikti. Ir nors daugelio tų žmonių šiandien jau nebėra, bet susitikimai tampa įmanomi žvelgiant į Algimanto Kunčiaus įamžintas akimirkas.

Poetas, filmų kūrėjas Jonas Mekas su dukra Oona ir filmavimo kamera „Bolex“. Semeniškių k., Biržų r., 1977 m. | A. Kunčiaus nuotr.

„Kviečiame šeštadienio popietes praleisti kartu su autoriumi. Jis pats ves ekskursijas po parodą ir jų metu dalinsis už nuotraukose įamžintų veidų ar įvykių slypinčiomis istorijomis ir prisiminimais, o vėliau demonstruos begarsius savo paties filmuotus filmus. Šiose peržiūrose dalyvaus ir autoriaus svečiai: dainininkė, pedagogė Giedrė Kaukaitė, scenografė Virginija Idzelytė-Dautartienė, aktorius Juozas Budraitis, menotyrininkės Ramutė Rachlevičiūtė ir Elona Lubytė, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis, literatūros kritikas, eseistas Valentinas Sventickas, tapytojas Mindaugas Skudutis“, – kviečia parodos kuratorė O. Butkutė.

Nacionaline kultūros ir meno premija įvertintas fotografas prieš kelerius metus visą savo archyvą padovanojo Lietuvos nacionaliniam muziejui. Dabar jame yra saugoma apie 80 000 negatyvų ir 2600 jo paties rankomis atspausdintų analoginių fotografijų. Tai – ne tik neįkainojamas fotografijos meno lobynas, bet ir vizualus 1963–2000 metų kultūros ir meno metraštis.

Paroda „Susitikimai praeitame šimtmetyje: Algimanto Kunčiaus fotoarchyvas 1963–2000 m.“ Lietuvos nacionaliniame muziejuje (Arsenalo g. 1) ir veiks iki 2020 m. vasario 16 dienos. Šeštadienio susitikimų su autoriumi ir jo svečiais, ekskursijų ir filmų peržiūrų detali programa muziejaus svetainėje: www.lnm.lt. Parodą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

PROGRAMA

Gruodžio 14 d.

13.00 val. ekskursija parodoje su autoriumi
14.00 val. Algimanto Kunčiaus filmuotų begarsių filmų demonstravimas: Tapytojos Dalia Kasčiūnaitė ir Jūratė Mykolaitytė, Vilnius, 1982 m.; Scenografė Virginija Idzelytė, Vilnius, 1982 m. (17.57 min)

Dalyvauja scenografė Virginija Idzelytė-Dautartienė

Gruodžio 21 d.

13.00 val. ekskursija parodoje su autoriumi
14.00 val. Algimanto Kunčiaus filmuotų begarsių filmų demonstravimas: Muzikologas Vytautas Landsbergis, Vilnius, 1983 m.; Filosofo Romualdo Ozolo šeima, Vilnius, 1982 m.; Fotografas Antanas Sutkus su dukromis, Vilnius, 1982 m.; Dailėtyrininkų Birutės ir Algimanto Patašių šeima, Vilnius, 1982 m. (15.43 min)

Dalyvauja aktorius Juozas Budraitis ir rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis

Sausio 4 d.

13.00 val. ekskursija parodoje su autoriumi
14.00 val. Algimanto Kunčiaus filmuotų begarsių filmų demonstravimas: Dailininkas Algimantas Švėgžda su šeima, dirbtuvė, Vilnius, 1982 m. (19.44 min)

Dalyvauja menotyrininkė Ramutė Rachlevičiūtė

Sausio 11 d.

13.00 val. ekskursija parodoje su autoriumi
14.00 val. Algimanto Kunčiaus filmuotų begarsių filmų demonstravimas: Skulptoriaus Vlado Vildžiūno paminklo Laurynui Stuokai-Gucevičiui inauguracija, Vilnius, 1984 m.; Skulptoriaus Gedimino Karaliaus šeima, Vilnius, 1982 m.; Skulptorius Stanislovas Kuzma prie skulptūros „Mūzų šventė“. Valstybinio akademinio dramos teatro Vilniuje atidarymas po rekonstrukcijos, Vilnius, 1981 m. (19.44 min)

Dalyvauja menotyrininkė Elona Lubytė

Sausio 18 d.

13.00 val. ekskursija parodoje su autoriumi
14.00 val. Algimanto Kunčiaus filmuotų begarsių filmų demonstravimas: Poetas Marcelijus Martinaitis, Skersinė, 1982 m. (15.28 min)

Dalyvauja literatūros kritikas, eseistas Valentinas Sventickas

Sausio 25 d.

13.00 val. ekskursija parodoje su autoriumi
14.00 val. Algimanto Kunčiaus filmuotų begarsių filmų demonstravimas: Tapytojai Antanas Gudaitis ir Augustinas Savickas, Gudaičio dirbtuvė, Vilnius, 1982 m.; Tapytojas Antanas Gudaitis ir teatro režisierius Juozas Miltinis, Gudaičių vasarnamis, Palanga, 1981 m.; Vilniaus menininkai tapytojo V. Vizgirdos jubiliejinėje parodoje 80-mečio proga, M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas, 1984 m. (28.06 min)

Dalyvauja tapytojas Mindaugas Skudutis

Ekskursijos ir filmų peržiūros yra nemokamos visiems, įsigijusiems muziejaus lankytojo bilietą.

Parodomieji seansai su fotografu Algirdu Juodžiu: kaip gimsta analoginė fotografija?

Analoginę fotografiją lydi apgalvota koncepcija, kadras, apšvietimas ir emocijos. Turint omenyje, kad fotojuostoje yra tik 36 kadrai, kiekvienas iš jų pasakoja atskirą istoriją ir tai yra grožis šio tipo fotografijoje. Fotografavimas su analoginiu fotoaparatu yra tarsi grįžimas į praeitį, leidžia sulėtinti gyvenimo tempą, išmokti kantrybės ir dėmesio, įprasti greitai priimti teisingus sprendimus dinamiškose situacijose.