Vincentas Dmachauskas. Medininkų pilis. 1853 (Krokuvos nacionalinis muziejus, MNK II-a-119)
Dailininko teptukas neretai tampa ir istorijos išsaugojimo įrankiu. Meno kūriniuose įvairiais laikotarpiais užfiksuota daug Lietuvos dvarų ir pilių pastatų. Įsigalėjus romantizmui, XIX–XX a., menininkai ypač gręžėsi į praeitį ir idealizuotos istorinės didybės pėdsakų aptikdavo senosiose dvarvietėse, daug šimtmečių buvusiuose vietų centruose su paveldą bylojančiais pastatais.
Aleksandras Regulskis, 1882 m. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka
Būta menininkų, kurie su savo dailės įrankiais keliaudami per šalį sukūrė ištisas kolekcijas ranka įamžintų didingų pilių ir dvarų paveikslų. Vienas tokių dailininkų – Napoleonas Orda (1807–1883), siekęs ateities kartoms įamžinti istorinius pastatus ir sukūręs apie tūkstantį architektūrinių peizažų (tarp jų darbai, kuriuose – Kretingos, Raguvėlės, Belvederio dvarai, Panemunės, Trakų pilys…). Būta ir dvarininkų, turėjusių aistrą dailei (o galbūt – vėlgi jautusių tam tikrą pareigą, paveldo dokumentavimo svarbą), – štai Mečislovas Jaloveckis (1876–1962), Saldutiškio dvaro savininkas, savo laiku akvarele įamžino daugiau nei tūkstantį dvarų pastatų, o darbus pildė išsamia informacija apie dvarų valdytojus, architektus ir kita.
Taigi, dailininkai su dažų lagaminėliais rankose ir molbertais po pažastimi dažnai skubinosi į gražiausias istorines seną praeitį menančias vietas. Pavyzdžiui, į ežerų supamas salas, kur stūksojo jau amžius apleistos Trakų pilies griuvėsiai, dvelkiantys praėjusių laikų didybe. Vienintelė gotikinė salos pilis Europoje, statyta kaip gynybinė tvirtovė, o vėliau tapusi Lietuvos didžiojo kunigaikščio rezidencija, daugelį amžių apleista laukė atgimimo ir traukė menininkų akį.Trakų salos, Medininkų, Panemunės pilis XIX amžiuje tapė dailininkai Napoleonas Orda, Vincentas Dmachauskas (1805–1862), pastarojo mokiniu buvęs Juozapas Marševskis (1825–1883). XX a. pr. Trakų salos pilies griuvėsius įamžino ir modernizmo laikotarpio lenkų dailininkas Janas Stanislavskis (1860–1907).
Mečislovas Jaloveckis. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka
Romantinio peizažo akcentu dailininko Juozo Kamarausko (1874–1946) paveiksle tapo Neries pakrantėje stūksantys Tuskulėnų dvaro rūmai, o Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966) nutapė neišlikusį Jurbarko dvarą – tai kadaise didingo kunigaikščio Vasilčikovo rūmų griuvėsiai, pavaizduoti supami parko medžių, saulei tekant. Raudondvario dvaru galime pasigėrėti dailininko grafiko Gerardo Bagdonavičiaus (1901–1986) paveiksle. Architektas Arūnas Eduardas Paslaitis (g.1942) dešimtmečius fiksavo senąją lietuviškąją architektūrą įvairiomis grafikos priemonėmis ir sukaupė didžiulę dvarų, jų koplyčių, malūnų ir kitų pastatų piešinių kolekciją. Joje galima išvysti ir Liubavo dvaro vandens malūną, šiandieną restauruotą ir veikiantį kaip muziejų.
Pilys ir dvarai, didingai atsiskleidžiantys architektūriniai paminklai arba laiko naštos slegiami istorijos liudytojai įkvėpė daugybę dailininkų, jų dėka galime gėrėtis meno kūriniais, pasakojančiais istoriją.
Parinktuose XIX–XX a. tapybos, akvarelės, piešimo darbuose vaizduojamos Lietuvos pilys ir dvarai. Kviečiame pasigrožėti ir palyginti juos, įamžintus dailininko teptuko (kartais prieš šimtmetį ar kelis) su užfiksuotais šiandienėje fotografijoje.
Vincentas Dmachauskas. Trakų pilis. 1854 (Krokuvos nacionalinis muziejus, MNK II-a-117)
Trakų salos pilis. Lino Bartašiaus nuotrauka, 2019 m.
Vincentas Dmachauskas. Medininkų pilis. 1853 (Krokuvos nacionalinis muziejus, MNK II-a-119)
Medininkų pilis. Gyčio Juodėno fotografija, 2019 m.
Napoleonas Orda. Gelgaudų pilis. 1876 (Krokuvos nacionalinis muziejus, MNK XV-R.-19363)
Panemunės pilis. Gyčio Juodėno fotografija, 2019 m.
Julianas Ceglinskis. Pilies kalnas Vilniuje 1861 m. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka.
Gedimino pilies bokštas. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka.
Biržų pilies rūmai. 1701 m. M. Fajanso (Varšuva) litografijos fotokopija.
Biržų pilis. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka.
Litografija ,,Vilniaus apylinkės. Tuskulionys“. XIX a. L. P. Bišebua ir A. Adamo litografija pagal A. Žemaitį. Iš: Vladas Drėma „Dingęs Vilnius“.
Tuskulėnų dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka.
Napoleonas Orda. Kretingos grafo Juozapo Tiškevičiaus rūmų vaizdas nuo tvenkinio pusės. 1875 m. (KM P 8667, Kretingos muziejus)
Kretingos dvaro rūmai. Gyčio Juodėno fotografija, 2019 m.
Napoleonas Orda. Raguvėlės dvaras. Apie 1875 m. (Nacionalinis Krokuvos muziejus, III-r.a. 4074. )
Raguvėlės dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka.
Napoleonas Orda. Gelgaudų pilis. 1876 (Krokuvos nacionalinis muziejus, MNK XV-R.-19363)
Belvederio dvaro rūmai. Gyčio Juodėno fotografija, 2019 m.
Nepoleonas Orda. Renavo dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka.
Renavo dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka.
Antanas Žmuidzinavičius. Jurbarko griuvėsiai. 1927 m. (inv.nr. ČDM Ž 56, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus)
Jurbarko dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka.
Gerardas Bagdonavičius. Raudondvario pilis. Šiaurinis fasadas. XX a. II p. Šiaulių „Aušros“ muziejus.
Raudondvario dvaras. Lino Bartašiaus fotografija, 2019 m.
A. E. Paslaitis. Liubavo dvaro malūnas. 1993 m. Lietuvos nacionalinis muziejus
Liubavo dvaro malūnas. Lino Bartašiaus fotografija, 2019 m.
Napoleonas Orda. Jašiūnų dvaras. Lietuvos dailės muziejus nuotrauka.
Jašiūnų dvaras. Lietuvos pilių ir dvarų asociacijos nuotrauka.
Portalui bernardinai.lt parengė Vilma Dečkutė-Žukauskienė
