Graffiti pavadinimas kilęs iš italų kalbos. Itališkai „grafito“, „graffiti“ reiškia rašymą. Taigi parašyti, nupiešti ar kitaip pavaizduoti piešiniai, vaizdai, žodžiai ant namų sienų, tvorų, tiltų, požeminių perėjų, metro stotelių ar kitų panašių objektų, naudojant dažus ar rašalą, vadinami graffiti. Graffiti gali būti ir ant judančių objektų – pavyzdžiui, traukinių, tramvajų, autobusų.

Graffiti apibrėžti labai sunku. Tai gali būti paprasčiausias parašas, žodis ar sudėtingiausias piešinys. Vieni graffiti pristato kaip gatvės meną, kiti – kaip gatvės vandalizmą, treti – kaip vaikiškas tepliones. Taigi, kas yra graffiti – meno ar vandalizmo apraiška?

Graffiti  pradėti kurti nuo seniausių  laikų. Pirmykščių žmonių piešiniai  jau gali būti laikomi graffiti užuomazga. Jie aptinkami net ant Egipto piramidžių, rasti Pompėjos griuvėsiuose. Seniausiam graffiti maždaug 5000 metų.

Mūsų laikų graffiti istorija prasidėjo nuo 1960-ųjų pabaigos Jungtinėse Amerikos Valstijose, Niujorke. Atsiradus vandeniui atspariems flomasteriams, jaunimas pradėjo paišyti ant pašto dėžučių, telefono būdelių, stotelių, metro sienų. Prie tokių paišytojų sparčiai jungėsi ir nusikalstamo pasaulio atstovai, gaujos, graffiti žymėdamos savo teritorijas, perduodamos savotiškus ženklus, perspėjimus, grasinimus. Graffiti buvo piešiami iš karto, be jokių eskizų. Tam reikėjo nemenko piešėjų meistriškumo. Graffiti esmė – kūrybinė laisvė, kūrėjo individualybė, originalus piešimo stilius, novatoriškumas.

Lietuvoje graffiti atsirado maždaug 1993–1994 metais. Pradžioje nedrąsūs pavieniai užrašai, vardai, keiksmažodžiai, nepadorūs piešiniai pamažu peraugo į vis sudėtingesnius užrašus, piešinius technikos prasme. Tačiau graffiti piešėjai, vadinami grafitininkais, Lietuvoje nebuvo sutikti džiaugsmingai, priešingai, jie sukėlė pasipiktinimo bangą, kuri tęsiasi iki šiol.  Bet kaip, bet kur išterlioti pastatai bado akis. Tokius graffiti „meistrus“ sugauti ir nubausti už pastatų niokojimą labai sudėtinga – „piešiniai“ gimsta nelegaliai, neatsiklausus pastatų savininkų.  Graferiai dažniausiai dirba naktį, kad išvengtų atsakomybės. Neskaičiuojant visų draudimų, graffiti nuolat tobulėja, išgalvojami nauji raidžių ar piešinių stiliai, tobulėja net dažų balionėliai.

Tikriems grafitininkams svarbiausia turi būti graffiti kultūra. Jie niekada nepieš ir negadins kultūros paminklų, o stengsis prikelti naujam gyvenimui griūvančius pastatus ar ištisus kvartalus. Atsiradę nauji stiliai, piešyba ant sienų užsiimantys menininkai rodo, kad graffiti tampa gatvės menu. Vienas iš garsiausių graffiti meninikų – Banksy. Jo graffiti kūriniai puošia ne tik pasaulio miestų gatves, bet ir garsiausius muziejus.

Šių laikų graffiti susideda iš įvairiausių stilių, pradedant „wildstyle“, „bubble“, „throw-up“ ir kitais, baigiant  sudėtingiausiais ir sunkiausiai išpiešiamais, tokiais kaip „wild“, Fx/3D ir kitais. Nors graffiti judėjimui Lietuvoje vos du dešimtmečiai, jis populiarėja: organizuojamos graffiti varžybos, rengiami konkursai, meistriškumą demonstruoja svečiai iš užsienio. Norime to, ar nenorime – graffiti jau yra mūsų miestuose, miesteliuose, gatvėse. Ar sugebės graffiti tapti tikru menu, parodys ateitis.