Andrius Janulaitis, „Drakonas“ (fragmentas).
Anagama – rytietiško tipo krosnis. Japonų kalba „anagama“ reiškia „krosnis kalne“. Į Japoniją ši degimo technika, kuriai jau daugiau nei du tūkstančiai metų, atkeliavo iš Korėjos. Anagamoje degamų darbų paviršiai yra išskirtiniai – įgauna įvairius atspalvius bei faktūras, netradicinius blizgesio variantus.
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2018 m. birželio 1 d. portale vilniausgalerija.lt
Elena Aleksejeva, „Žydėjimas“.
Degant kitose krosnyse tokie efektai neįmanomi. Anagamoje degimas gali trukti nuo septynių dienų iki ištisų savaičių – krosnis nuolat kūrenama ištisą parą. Naudojamos smalingos malkos, kurios dega didele liepsna ir nesudaro daug anglių. Tokios malkos dedamos per priekines anagamos dureles, o paskutinėmis degimo dienomis – ir per šonines angas, kad pelenais pasidengtų visi dirbiniai, o jų paviršiuje susiformuotų plonaglazūrė danga.
Degimo metu krosnyje temperatūra pakyla iki 1300 laipsnių karščio. Anagamoje keramikos gaminiai degami vieną kartą. Dėl aukštos temperatūros molis ima lydytis, o, sąveikaudami su dūmais, keramikos kūriniai įgauna įvairius atspalvius, tampa blizgūs, primenantys metalą. Anagamoje degti keramikos kūriniai atsparūs orų kaitai, todėl jais galima puošti ir lauko erdves.
Pirmoji anagama Lietuvoje pastatyta 2004 metais Gojaus kaime, Trakų rajone, dailininkės keramikės Dormantės Steponavičienės iniciatyva. Visai neseniai keramikos meno mylėtojai galėjo įvertinti antroje anagamoje degtų kūrinių grožį. Vilniaus rajone, istoriniame Karmazinų slėnyje, keramikė Beatričė Kelerienė įrengė unikalią penkių metrų ilgio anagamą. Čia rytietiška krosnis buvo kūrenama 5 paras. Į anagamą buvo sudėta daugiau nei 150 keramikos darbų.
Beatričė Kelerienė, „Prisiglaudimas“.
