„Ši paroda prancūzų spaudoje buvo apibūdinta kaip aukščiausios kultūrinės diplomatijos pavyzdys. Manau, neatsitiktinai, nes ji atskleidžia vietinę meno tradiciją, kurioje yra kosminis lygmuo. Baltijos šalių simbolizmas sutapo su laiku, kai Baltijos valstybės kūrė savo tautinio atgimimo, valstybingumo, taip pat modernaus meno bei individualios tapatybės idėjas. Todėl ši Baltijos šalių simbolizmo paroda gali būti pavadinta ir kultūrinio mentaliteto išraiška. Nuostabu, kad toks mūsų prisistatymas pasauliui sulaukė didžiulio dėmesio, didžiulio įvertinimo, kad esame pamatyti pasaulyje kaip be galo įdomi, savita kultūrinė erdvė“, – parodos atidaryme kalbėjo ministras M. Kvietkauskas.
Prancūzijoje gimęs simbolizmas skirtinguose kraštuose įgijo savitų bruožų. Baltijos šalių simbolizmas išsiskiria sąsajomis su nacionalinio romantizmo idėjomis. Baltijos šalių dailininkai iš Vakarų Europos perėmė kūrybinės laisvės sampratą ir tikėjimą meno galia išreikšti žmogaus dvasines gelmes. Skolindamiesi motyvus iš folkloro, legendų, mitologijos, tapydami gamtos virsmus liudijančius gimtinės peizažus, menininkai kūrė alternatyvią simbolinę realybę, kuri dažnai nešdavo ir politinį krūvį.
Parodą kuravo žymus simbolizmo tyrinėtojas Rodolphe‘as Rapetti. Pirmą kartą ji buvo eksponuota 2018 m. Orsė muziejuje Paryžiuje, minint Baltijos šalių nepriklausomybės šimtmetį. Prancūzijoje ją aplankė per 230 tūkstančių žmonių. Tais pačiais metais paroda perkelta į KUMU muziejų Taline.
Rengiant parodą, bendradarbiavo penki muziejai (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Estijos dailės muziejus, Orsė ir Oranžeri muziejus), Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Prancūzijos kultūros ministerijos.
Paroda veiks iki spalio 11 d. Po to Lietuvos, Latvijos ir Estijos dailininkų darbai bus eksponuojami Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje Rygoje.
Daugiau šią savaitę šalies miestuose vykstančių parodų rasite „Vilniaus galerijos“ sudaromame parodų kalendoriuje.