Tekstas ir iliustracijos pirmą kartą publikuoti 2018 m. rugpjūčio 23 d. portale vilniausgalerija.lt
Realizmas teigė, kad menininkas turi vaizduoti tikrovę tokią, kokia ji yra, nepaisydamas meninių formų ar visuomenės normų laužymo, privalo parodyti objektą tokį, kokį jį mato autoriaus akis. Kūrėjai norėjo išlaisvinti meną iš socialinių rėmų, objektyviai fiksuoti gyvenimą, išsivaduoti iš buržuazinio skonio įtakos. Būtent dėl to daugelio realizmo atstovų darbai jų gyvenimo laikotarpiu neretai laikyti amoraliais.
Realistai atmetė asmeninius kūrėjo jausmus, tapė darbininkus tikroviškoje aplinkoje, o ne idealizuotame kraštovaizdyje, kaip romantikai. Paveikslai tapo šiurkštesni, juose jaučiama daugiau grubumo.
Kita vertus, buvo dailininkų, tokių, kaip Eduardas Manė, kurie atribojo savo meną nuo politinių bei socialinių pokyčių. Manė realizmas laikytinas buržuaziniu, tačiau jo kūrinių temos dažnai taip pat provokuojančios. Štai jo gerai žinomas kūrinys „Olimpija“ 1865 metais sukėlė tikrą skandalą dėl to, kad dailininkas savo darbe pavaizdavo nuogą moterį, tačiau ne iš klasikinės praeities (kaip Venerą arba nimfą), o greičiau iš Prancūzijos sostinės prostitučių kvartalo.
Žymiausi realizmo atstovai: Giustavas Kurbė, Edgaras Dega, Eduardas Manė, Onorė Domjė, Anri Fantenas la Turas, Džeimsas Tiso.