P. Pikaso „Avinjono merginos“ (1907) – vienas žymiausių primityvizmo pavyzdžių. Paveiksle aiškiai matoma, kaip dailininkas suderino primityvaus meno elementus su vakarietiškomis nuogo kūno vaizdavimo tradicijomis. Manoma, kad deformuotos merginų, kurių veidus dengia afrikietiškos kaukės, figūros buvo įkvėptos dailininko domėjimosi Dano, Fango ir Kota kaukėmis bei Iberijos menu.

Primityvizmas buvo ne tiek atskiras judėjimas, kiek plati moderniojo meno srovė XX amžiuje. Jai būdingas supaprastintas vaizdavimas su pirmykščio liaudies meno, vaikų kūrybos elementais.

Tekstas ir iliustracijos pirmą kartą publikuoti 2018 m. rugpjūčio 24 d. portale vilniausgalerija.lt

Plačiąja prasme, „primityvizmas“ yra išraiškingas, neakademinis menas, sukurtas pagal vakarietiškas tradicijas.

Šiuolaikiniai menininkai „primityviame“ mene surado akademinio meno, kurį niekino, priešpriešą. Nagrinėdami etnografines didžiųjų muziejų kolekcijas ir ne Vakarų pasaulio civilizacijas, kūrėjai ieškojo būdų, kaip jį atnaujinti.

Primityvizmui priskiriami darbai šiuolaikinius menininkus žavėjo nuoširdumu, dailininkai šlovino jų nesąmoningą kūrybinį impulsą, jėgos kupiną išraišką. Primityvus meno kūrinys pasižymėjo paprastumu, energija, stipriu emociniu ryšiu, kurio trūko tuometiniame vakarietiškame mene.

Anri Ruso, „Sapnas“ (1910)

Polis Gogenas, „Mirties dvasia stebi“ (1892)

Visgi pačių kūrėjų žvilgsnis į primityviais laikomus meno kūrinius nebuvo labai subtilus, daugelis menininkų pernelyg nesistengė sieti jų su tikslesniu istoriniu vaizduojamos tautos laikotarpiu. Kitaip sakant, juos kur kas labiau domino pati primityvaus meno idėja, iš jos kylantis įkvėpimas naujoms, dar nematytoms formoms. Galima sakyti, kad primityvizmu besidomėję menininkai idealizavo nevakarietiškas kultūras kaip laimingesnes, natūralesnes, ne tokias sudėtingas.

Žymiausi menininkai, kurių darbus galima priskirti primityvizmui: Anri Ruso, Polis Gogenas, Maksas Ernstas, Konstatinas Brankuzis, Emilis Noldis, Henris Mūras, Pablas Pikasas.