Tikėta, kad jie saugo paslaptį, kurios jokiomis aplinkybėmis atskleisti negalima. Kalbėta, kad jie bendradarbiauja su pačiu velniu, o jų įtaka prasiskverbia į pačias galingiausias, svarbiausias ir slapčiausias pasaulio institucijas. Laisvųjų mūrininkų – masonų brolija ir šiandien garsiai apie save nekalba ir žinomumo nesiekia. Vis dėlto šios ekskursijos metu mes vaikščiosime ten, kur vaikščiojo, gyveno ir dirbo žymiausi Vilniaus masonai: o jų būta tikrai svarbių asmenų, keitusių net ir Lietuvos likimą. Keli įdomūs faktai: kas ketvirtas Nepriklausomybės akto signataras priklausė Masonų ložei, sostinėje yra trys paminklai, skirti masonams, ant pastatų atidieji gali rasti laisvųjų mūrininkų simbolių, vienas iš ložės simbolių – neužmirštuolė, šiuo metu Lietuvoje yra apie šimtą masonų. Ši ekskursija – tai atidus žvilgsnis ir į miesto detales, ir pažintis su masonų lože bei žymiųjų Vilniaus mūrininkų gyvenimais.
Nuotolinio pasakojimo nuorodą rasite čia.

Paroda „Mažosios Lietuvos delmonai“ pristato Ievos Matulionytės ir dr. Elenos Matulionienės autentiškų delmonų rekonstrukcijas. Šio šeimyninio dueto pastangomis naujam gyvenimui prikelti įvairiuose Lietuvos muziejuose saugomi, tačiau savo originalios išvaizdos jau netekę išskirtiniai Mažosios Lietuvos tradicinio kostiumo priedai. Lankytojai išvys dvi dešimtis XIX a. vid. – XX a. pr. Klaipėdos ir Šilutės rajonų kaimuose ryšėtų delmonų rekonstrukcijų. Anot E. Matulionienės, svarbiausias tikslas darant muziejines kopijas yra kiek įmanoma tiksliau atkurti delmonų pirminę išvaizdą: „Šie tekstiliniai gaminiai laikui bėgant praranda savo pirminę išvaizdą, jie blunka, dyla, netgi ištrupa. Mūsų rekonstrukcijos leidžia pamatyti, jog delmonai buvo ryškūs ir žaismingi, nes lietuvininkės drąsiai derino spalvas, siuvinėjo juos ryškiais įvairių rūšių siūlais“.
Virtualus atidarymas ir ekskursija įvyks adresu: spausti čia.

„Šioje parodoje septyni patys įstabiausi akmens amžiaus radiniai prabyla netikėtomis istorijomis ir atskleidžia, kaip kadaise, prieš tūkstančius metų, priešistorinis žmogus jautė pasaulį. Praėjus daugeliui metų šie artefaktai pirmą kartą atveriami visapusiškam muziejaus lankytojo patyrimui – XXI amžiaus žmogus kviečiamas į glaudų pokalbį su akmens amžiaus žmogumi, regis, tokiu tolimu, tačiau tuo pat metu ir stebėtinai panašiu“, – sako archeologė Gabrielė Gudaitienė, pristatydama naujausią Lietuvos nacionalinio muziejaus parodą „Ar galima šnekėtis man su jais?“ Paroda skirta akmens amžiaus laikotarpiui ir yra padalyta į dvi dalis: vienoje iš jų pristatomas Lietuvos archeologų motina vadinamos Rimutės Rimantienės gyvenimas ir darbai, o kitoje – įstabiausi jos radiniai. Parodos kuratorės teigimu, be šių radinių pirmykščio žmogaus pasaulėvaizdį būtume priversti atkurti remdamiesi radiniais iš kaimyninių šalių, o dabar galime džiaugtis turėdami tokius etaloninius eksponatus.
Parodos vaizdo įrašą galima pažiūrėti: spausti čia.

Ši paroda – tai jau ketvirtasis Nacionalinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muziejaus tarptautinio bendradarbiavimo projektas, rengiamas Vilniuje kartu su kultūros ir bažnytinėmis institucijomis ir Italijos kolekcininkais. Ankstesni panašūs projektai – tarptautinės parodos „Europos viduramžių ir renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija“ (2014–2015), „Spalvų alchemija. Skaljolos meno kūriniai iš Bianco Bianchi kolekcijos Florencijoje“ (2016) ir „Florencija renesanso ir baroko laikais. Tapyba iš fondo Cassa di Risparmio di Firenze ir banko CR Firenze kolekcijų“ (2018) – sulaukė itin didelio Lietuvos kultūrinės visuomenės susidomėjimo. Bendro europinio kultūros paveldo pristatymas primena ir apie Lietuvos istorinius ryšius su svarbiausiais Europos kultūros centrais ir padeda įsivaizduoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų ir didikų turėtas meno kolekcijas, kurios dėl valstybingumo praradimo, karų ir kitų negandų XVII–XX a. buvo iš dalies ar visiškai sunaikintos ir išblaškytos po visą pasaulį.
Virtualios ekskursijos po parodą nuoroda čia.

Paroda, kuri bus eksponuojama Valstybės pažinimo centro interneto svetainėje, suteiks plačiajai visuomenei galimybę išsamiau susipažinti su lietuvių tautos kovos už Molotovo–Ribbentropo pakto slaptųjų protokolų pripažinimą ir pasmerkimą istorija, kurią pastaruoju metu bando perrašinėti ir klastoti nedraugiškos jėgos. Virtualios parodos lankytojai galės susipažinti su Molotovo–Ribbentropo pakto ir jo slaptųjų protokolų faksimilėmis, kurias Prezidento prašymu Lietuvai sutiko perduoti Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Plačiajai visuomenei taip pat bus pristatytos Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomos dokumentinės nuotraukos, pasakojančios apie lietuvių protesto akcijas bei mitingus išeivijoje ir Lietuvoje 1953–1989 m. laikotarpiu, bei reikšmingas 1989 m. gruodžio 24 d. Sovietų Sąjungos Liaudies deputatų suvažiavimo nutarimas. Visą šią archyvinę medžiagą lydės išsamūs parodos kuratoriaus, istoriko dr. Algimanto Kasparavičiaus komentarai.
Virtualios parodos nuorodą galima rasti čia.

Nors „Skalvijos“ kino centras, kaip ir visi šalies kino teatrai, šiuo metu uždarytas, tačiau seniausio sostinės kino teatro languose dega šviesa. Penkiuose erdviuose ir į upę žvelgiančiuose gyvenamojo namo languose pirmąkart eksponuojamas šiuolaikinis menas. Parodą „Atvėrimai“ pristato jaunus Lietuvos menininkus atstovaujanti privati meno galerija „The Rooster Gallery“. Dalyvaujantys menininkai: Raminta Blaževičiūtė, Tomas Daukša, Eglė Karpavičiūtė, Vytautas Kumža, Alina Melnikova, Aukse Miliukaitė, Eglė Norkutė, Vita Opolskytė, Andrius Zakarauskas. Ekspoziciją iki sausio 31 d. galima apžiūrėti per langą iki pat vėlumos – paroda apšviesta kasdien nuo 12 valandos dienos iki 1 valandos nakties. Kūriniai „atsiveria“ tiek žingsniuojant pro šalį, tiek žvelgiant pro automobilio langą.
Kino centre „Skalvija“ paroda veiks iki sausio 31 d.