Scena iš filmo

Mokykloje bene visi esame turėję pamokų, kurių metu rodomas koks nors filmas. Mokiniai žinią apie tokias pamokas dažniausiai palydi smagiais šūksniais, tačiau šis džiaugsmas beveik visada būna apgaulingas. Nekokybiškas vaizdas saulės apšviestame ekrane, senas, ūžiantis projektorius, traškančios garso kolonėlės, nepatogios kėdės… Visa tai – neatsiejama filmų peržiūrų mokyklose dalis. O kur dar klasės draugų krizenimas ir mokytojas, kuris beviltiškai bando sudrausminti triukšmaujančius mokinius… Taip filmus prieš kiek daugiau nei dešimt metų žiūrėdavome ir mano gimnazijoje. Pamenu vieną iš jų. Tai – režisieriaus Darren Aronofsky „Rekviem svajonei“ (2000 m.).

Sėdėjome aktų salėje, man atrodo, tai buvo vienas iš narkotikų vartojimo prevencijos programos renginių. Dėl jau išvardintų priežasčių nieko gerai nemačiau ir negirdėjau, atsimenu tik tiek, kad pabaigoje mokyklos psichologė mums aiškino, ką reiškia susigūžusio, savo kelius apglėbusio veikėjo poza (gemalas – bejėgiškumas, noras iš agresyvaus ir žlugdančio pasaulio realybės pabėgti į saugias motinos įsčias, pirmykštę būseną ir pan.). Žodžiu, naudos iš dviejų pamokų buvo nedaug. Laimė, po kurio laiko atradau minėtą filmą savarankiškai ir peržiūrėjau jį taip, kaip pridera. Buvau sukrėstas.

„Rekviem svajonei“ – istorija apie keturis veikėjus, turinčius priklausomybių. Trys iš jų – jauni žmonės, kenčiantys nuo heroino vartojimo sukeliamų pasekmių. Ketvirta – vyresnio amžiaus moteris, kuri įjunksta į liekninančias tabletes, nes nori suspindėti savo mėgstamiausios televizijos laidos transliacijoje. Visų šių žmonių istorijos – įrodymas, kad kiekvienas iš mūsų turi silpnąją vietą ir gali būti pažeidžiamas tam tikros priklausomybės formos, nesvarbu, ar ji baudžiama įstatymų, ar ne. Šiais laikais viena iš tokių formų galėtų būti internetas, socialiniai tinklai, išmanieji įrenginiai, įvairios programėlės, bet nenoriu moralizuoti.

Filmą „Rekviem svajonei“ galima pagirti dėl daugelio priežasčių (puikios vaidybos, įtraukiančio siužeto, dramatiško garso takelio, bendros stilistikos), bet labiausiai man patinka tai, kad narkotikus pasirinkusių veikėjų gyvenimo būdas čia nėra romantizuojamas, kaip daroma daugelyje panašios tematikos filmų. Ši kino juosta jums gali pasirodyti pernelyg niūri, netgi kelianti šleikštulį, tačiau būtent toks ir yra filme vaizduojamos socialinės grupės gyvenimas. Jame nėra jokių prošvaisčių, o visos svajonės palaidojamos tą pačią akimirką, kai veną perveria aštrus adatos smaigalys.

„Gerų filmų sąrašas“ – lietuvių kalbos mokytojo 11-12 kl. mokiniams ir visiems vyresnio amžiaus žiūrovams sudarytas dėmesio vertų kino juostų rinkinys, kurį sudaro 100 vaidybinių ir 25 dokumentiniai filmai. Sąrašą galite rasti puslapyje www.lietuviukalbosmokytojas.lt.

Nuo šiol PATREON platformoje (spauskite čia) galite prisidėti prie lietuvių kalbos mokytojo vykdomų projektų (filmų ir knygų rekomendacijų, mokytojo dienoraščio, tinklalaidės apie švietimą ir kt.). Prisijungę ne tik padėsite šviesti visuomenę, bet ir rasite įdomaus turinio sau!