Viktoras Paukštelis, „Miegantis matadoras“, 2020 m., aliejus, drobė, 130×164 cm.
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose nuo balandžio 2 d., penktadienio, 16 val. eksponuojama Viktoro Paukštelio personalinė paroda „Gambitas“, kuratorė – dr. Raminta Jurėnaitė.
Tapytojas Viktoras Paukštelis savo solo parodai Klaipėdoje suteikė vieno naujausių, šiemet sukurto paveikslo pavadinimą. Gambitas (pranc. gambit < it. dare il gambetto – pakišti koją), anot Tarptautinių žodžių žodyno, – šachmatų (arba šaškių) partijos pradžia, kurioje paaukojama figūra arba pėstininkas, kad būtų galima greičiau, aktyviau pulti.
Parodoje „Gambitas“ autorius eksponuoja ir seniau sukurtus, ir naujausius tapybos darbus bei piešinius. Parodos kuratorė dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė Raminta Jurėnaitė pristatydama parodą akcentuoja vieną svarbiausių V. Paukštelio kūrybos jungčių – meno istorijos pėdsaką.
„Tapytojas Viktoras Paukštelis savo drobėse „skolinasi“ ikonografinius meno istorijos simbolius, alegorijas ir kitus motyvus iš senųjų ir moderniųjų meistrų paveikslų. Menininkas eruditas inspiracijų randa ir moksliniuose, biografiniuose ar literatūriniuose tekstuose“, – teigia dr. R. Jurėnaitė.
Viktoras Paukštelis, „Gambitas“, 2021 m., aliejus, drobė, 185×145 cm
Labirintas, atkartojantis vienos istorijos fragmentus
Atsirinkdamas paveikslus iš meno istorijos V. Paukštelis apeliuoja į kolektyvinę atmintį. Pirmiausia jam svarbu senųjų meistrų vaizdinių universalumas. Praeitis V. Paukštelio kūriniuose susiejama su šių dienų įvykiais. Klasikos meistrų keltiems uždaviniams tapytojas pateikia šiuolaikinius komentarus.
Paukštelis tapo ne tiek pačius meno istorijai svarbius paveikslus, kiek jų pėdsaką kultūrinėje atmintyje. Iš klasikų šedevrų jis perima tik pavienius kompozicinius motyvus. Tokį fragmentą tapytojas perkelia į tuščią erdvę arba sujungia su kitais fiktyviais vaizdais. Patyręs déjà vu jausmą žiūrovas įtraukiamas į Paukštelio interpretuotų kūrinių atpažinimą. Tai ne visada lengvas procesas. Tik kai kada tapytojas į pagalbą ateina su nuoroda į šaltinį savo paveikslo pavadinime.
Apgalvotose V. Paukštelio kompozicijose nėra vietos atsitiktinumui. Laukymių pamiškės ar jūros peizažo panoramos, kaip ir tuščias fonas, čia atlieka teatro kulisų vaidmenį. Žmonių ar gyvūnų grupės, kaip ir pavienės jų figūros, išdėstomos pirmame kompozicijos plane tarsi scenos aikštelėje. Paklusdamos paslaptingai choreografijai, būtybės stabteli akimirkai ar sustingsta amžinu miegu. Taip kiekvienam veiksmui, gestui ir objektui suteikiama ceremonialaus iškilmingumo. Šį įspūdį dar labiau sustiprina istoriniai personažų kostiumai ir aksesuarai.
Viktoras Paukštelis, Be pavadinimo, 2020 m., aliejus, drobė, 30×35 cm.
Visais kūrybos periodais V. Paukštelis tapo paukščius. Anot tapytojo, taip jis ironizuoja autoportretą ir savirefleksiją pasitelkdamas žodžių žaismą su savo pavarde. Paukščių atvaizduose išorinis ir vidinis pasauliai persipina. Anot menininko, „paukščiai turi tą jėgą savyje – trapumą ir lengvumą. O dar tas skrydis, kuriuo jiems neprilygsime”. Ankstyvojoje kūryboje menininkas ekspresyviai tapydavo paukščius tą akimirką, kai jie trumpam nutupia tarp skrydžių. Pastaruosius metus paukščių tema jo kūryboje atsiskleidžia visai kitu pavidalu. Veržlius, gyvus paukščius pakeitė jų kruopščiai preparuotos iškamšos. Tapydamas negyvus paukščius menininkas čia, kaip ir aibėje kitų kūrinių, prisiliečia prie mirties temos.
Pastaraisiais mėnesiais per užsitęsusią karantino izoliaciją nutapytuose paveiksluose atsiskleidžia prieštaringos kūrėjo nuotaikos. Tapytojas įtaigiai grįžta prie pamėgtos „tapybos apie tapybą“. Pagal Eduardo Mane paveikslo motyvą nutapo diptiką „Miegantis matadoras“, skausmo ir išraiškos jėga pralenkiantį visus ankstesnius V. Paukštelio kūrinius būties trapumo tema. Tuo pačiu metu jis atskleidžia melancholiško humoro pojūtį ir net aštrią ironiją nutapydamas aibę paveikslų su trikdžiais.
Viktoras Paukštelis, Kiautas II, 2020 m., aliejus, drobė, 176×147 cm.
Ekstremaliai skirtingo dydžio drobės – nuo monumentalių iki miniatiūrinių – tapytojo parodose sujungiamos į grupes, tarp jų sukuriant ryšius. Paveikslų išdėstymas erdvėje ir ant sienų jam yra sudėtinė meninės raiškos dalis. Ekspozicija – apmąstymo ir intuicijos rezultatas, panašiai kaip šachmatų kompozicija. Klaipėdoje, kaip ir ankstesnėse V. Paukštelio parodose, nekuriamas linijinis pasakojimas su užuomazga, kulminacija ir atomazga. Eidamas iš salės į salę stebėtojas patenka į gražų, bet klaidų labirintą, aidu atkartojantį vienos istorijos fragmentus.
Apie autorių
Viktoras Paukštelis (g. 1983 m.) 2018 m. Vilniaus dailės akademijoje įgijo tapybos bakalauro laipsnį, 2020 m. – tapybos magistro laipsnį. 2009–2012 m. rezidavo menininkų rezidencijoje Paryžiuje (Cité Internationale des Arts de Paris). 2017 m. gavo Vilniaus Rotary klubo premiją, 2016 m. – VDA Justino Vienožinskio premiją. Šiuo metu gyvena ir kuria Vilniuje. Parodose aktyviai dalyvauja nuo 2011 m., yra surengęs aštuonias personalines parodas, dalyvavo grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje. Jo kūrinių yra įsigiję MO muziejus (LT) bei privatūs Lietuvos ir užsienio kolekcininkai.
