Puslapio pixabay.com nuotr.

Jeigu Europoje ieškotume architektūrinės egzotikos, Bosnija ir Hercegovina taptų puikiu pasirinkimu net ir paties smalsiausio keliautojo akiai. Architektūrine egzotika čia vadinu ne tiesiog gražią, prašmatnią architektūrą, bet kitokias, neįprastas, šiuo atveju – rytietiškas jos manieras, kurias čia suformavo kelis šimtus metų trukusi Osmanų imperijos įtaka.

Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2021 m. balandžio 23 d. portale vilniausgalerija.lt

Užtenka vos pažvelgti aukštyn – minaretai Bosnijoje ir Hercegovinoje dangų raižo ne mažiau negu Balkanų kalnų viršūnės, o orientalistiniu charakteriu vingiuoja ne tik senamiesčiai, bet ir vėlesni (XIX a.) pastatai, dar kitaip  vadinami „naujojo maurų stilius“ architektūra.  Toks stilius šalyje atsirado po savotiškų šio krašto kultūrinės ir architektūrinės tapatybės ieškojimų (panašiai tarpukario Lietuvos modernizme naudojant liaudiškus ornamentus ieškota ir mūsiško architektūros charakterio). Bosnijos ir Hercegovinos atveju šiais ieškojimais bandyta pabėgti nuo ilgametės Austrijos–Vengrijos imperijos įtakos, kuri, kaip ir visoje vidurio Europoje, taip ir Balkanuose, „pasėjo“ nors ir puošnių, bet pakankamai vienodos manieros pastatų, o šie (nepaisant savo grožio) anksčiau ar vėliau ima.. .tiesiog atsibosti. Būtent todėl, važiuojant piečiau į Balkanus, akys vis dažniau ima džiaugtis jau nematytu kitoniškumu, o bene labiausiai jos džiaugiasi penktame pagal dydį Bosnijos ir Hercegovinos  mieste Mostare, kurio istorinis tiltas bei jį supanti senamiesčio dalis saugomi ir UNESCO (kodas: 946) paveldo.

Puslapio pixabay.com nuotr.

Tiltas iš kiaušinių baltymų?

Pats Mostaro miestas sraunios, akmenuotos Neretvos upės slėnyje, itin vaizdingame kalnų tarpeklyje, susiformavo XV- XVI a. kaip strategiškai patogus pasienio miestas tarp Osmanų ir Austrijos-Vengrijos imperijų. Unikaliausia šio pasienio vieta – jau minėtas net 24 metrų aukščio akmeninis tiltas su šalia įrengtais bokštais – įtvirtinimais, gyvenamaisiais pastatais, maldų namais ir turgumi. Vien tai, kad miesto pavadinimas kildinamas iš žodžio „mostari“ („tilto sargai“) parodo, kokią svarbą tiltas turėjo jau kone prieš pusę tūkstančio metų. Žavėtasi ne tik jo grakštumu, lengvai trikampe forma, bet ir statybiniu sprendimu: nors ir šiandien dar sunku paaiškinti, kokios medžiagos buvo naudojamos siekiant sujungti tilto detales, manoma, kad tai galėjo būti specialus skiedinys pagamintas iš kiaušinių baltymų.

Nuo išskirtinės santarvės iki žiauriausio karo

Dar vienas kriterijus, kuriuo vadovaujantis tiltas ir jį supanti zona įtraukta į UNESCO paveldą, yra skirtingų čia vyravusių kultūrų palikimas. Dailiame Mostaro senamiestyje išlikęs įvairių laikotarpių islamo, krikščionybės, judaizmo ir kitų religinių ar etninių grupių paveldas, iš glaudaus jo persipynimo galima spręsti, kad ištisus šimtmečius skirtingų tautybių ir religijų žmonės šioje žemėje sugebėjo bendradarbiauti  ir gyventi darniai, galbūt net darniau negu dar praėjusiame amžiuje.

Puslapio pixabay.com nuotr.

Rūtos Vyžintaitės-Lajienės nuotr.

Šia užuomina keliauju link skaudžiausių įvykių Mostarui bei, žinoma, visam regionui –  dar visai neseniai praūžusio Balkanų karo. Jo metu (1993 m.) garsusis tiltas, deja, buvo beveik visiškai susprogdintas, o atstatytas jis tik 2004 metais. Žiaurių karo ženklų Mostare išlikę ir kur kas daugiau – vos išsukus iš turistais klegančio senamiesčio pamatysite ne vieną sušaudytą ar net subombarduotą namą, o sveikųjų namų sienas puošia skaudžias temas primenantys užrašai bei piešiniai.

Tradiciniai šuoliai nuo tilto

Ir nors karo šešėlis Balkanuose vis dar slankioja, vietiniai visomis jėgomis vėl bando kabintis į gyvenimą: aplink garsųjį tiltą dieną naktį skamba balkaniškos melodijos, dzinksi vietinio vyno ar gardžios bosniškos kavos pilni puodeliai, o minios smalsuolių laukia ypatingo reginio: vietinių vaikinų šuolių nuo garsiojo tilto į upę.

Pasakojama, kad šuolio tradicija prasidėjo dar XVI a. ir jau nuo tada ji siejama su savotiška berniukų „iniciacija“ – tikėta, kad kiekvienas šešiolikos metų sulaukęs Mostaro vaikinas privalo nušokti nuo šio aukštojo tilto, kad įrodytų savo drąsą ir prisikviestų į savo gyvenimą sėkmę.

Nors šiandien gana pavojingas šokinėjimas nuo tilto daug griežčiau kontroliuojamas ir tai padaryti galima tik su oficialiu leidimu arba per specialias varžybas, pamatyti šį reginį vis dar įmanoma – autentiška pramoga pritraukia ne tik adrenalino ištroškusius drąsuolius, bet ir uždarbio už parodomuosius šuolius ieškančius vietinius. Pasiseks jums šį reginį pamatyti ar ne, tačiau Mostaras, be abejonės, viena žaviausių lankytinų vietų visuose Balkanuose.