Jaunimo skaitymų akimirkos | Kūrybinės iniciatyvos „Puota“ nuotr.
Gegužės 20 d. Kaune startavo tarptautinis rašytojų ir knygų festivalis „Kauno literatūros savaitė“, kuris tęsis keturias dienas ir pakvies žiūrovus į susitikimus su žymiais Lietuvos ir užsienio kūrėjais.
„Iki šiol literatūros miestas Kaunas neturėjo literatūros festivalio. Šiandien su jauduliu ir dideliu džiaugsmu žengiame pirmąjį žingsnį – pristatome festivalį „Kauno literatūros savaitė“. Labai džiugu, kad šią Vytauto Didžiojo universiteto idėją palaiko „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“, o prie jos įgyvendinimo jungiasi daug partnerių – bibliotekų, muziejų, kultūrinių ir literatūrinių miesto bendruomenių“, – teigė viena iš festivalio iniciatorių ir organizatorių, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė doc. Rūta Eidukevičienė. Pirmojo festivalio programa siūlo pasimatymus su žymiais Lietuvos ir užsienio rašytojais, Kauno kūrėjais, jaunaisiais literatais.
Įsilies į pasaulinius literatūros ritmus
Anot meninės programos kuratoriaus, rašytojo ir vertėjo Lauryno Katkaus, „Kauno literatūros savaitės“ renginiuose siekiama sinchronizuoti Lietuvos literatūrinį gyvenimą su pasauliniais ritmais. Festivalį atidarė populiaraus lietuvių rašytojo Rimanto Kmitos skaitymai iš naujausio romano „Remyga“ ir pokalbis su „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ Mito programos kuratoriumi Ryčiu Zemkausku apie miestus, istorijas ir mitinius žvėris.
Viktoras Martinovičius | Кася Сыромолот nuotr.
Tarp šių metų svečių – žymus vidurinės kartos baltarusių prozininkas Viktoras Martinovičius, su kurio naujausiu romanu „Revoliucija“ protestų metu masiškai fotografavosi baltarusių jaunimas. Anot paties rašytojo, dėl to jis pusmetį laukė arešto: „Kaip Juliano Barneso romane „Laiko triukšmas“ Dmitrijus Šostakovičius kiekvieną vakarą ėjo miegoti po lova pasidėjęs lagaminą, kuriame buvo sudėti daiktai tam atvejui, jeigu jis bus išvežtas į lagerį – pagrinde ten buvo šilti drabužiai, juk lageryje visiems reikia šiltų drabužių.“ Pagal Martinovičiaus kūrybą yra sukurtas trumpametražis filmas „Laimės ežeras“ (2019), kuris buvo rodomas įvairiuose prestižiniuose kino festivaliuose. Jis bus pristatytas Kaune iš karto po susitikimo su autoriumi.
Ingo Schulze | Gaby Gerster nuotr.
Festivalyje lankysis vienas garsiausių šiandienos vokiečių autorių Ingo Schulze, praėjusiais metais už nuopelnus kultūrai apdovanotas aukščiausiu Vokietijos ordinu „Didžiuoju kryžiumi“. I. Schulze knygos išverstos į daugelį pasaulio kalbų, tarp jų – ir lietuvių, o Kaune jis pristatys detektyvinių elementų turintį naujausią romaną „Padorūs žudikai“, kurio tema prieš trisdešimtį metų Vidurio ir Rytų Europoje įvykę pokyčiai susišaukia su kito festivalio svečio – Rimanto Kmitos romanu „Remyga“.
Prancūziškai rašanti Liuksemburgo prozininkė, poetė, dramaturgė Nathalie Ronvaux supažindins Lietuvos skaitytojus su mažai pažįstama daugiakalbe Liuksemburgo literatūra.
Nuo jaunųjų kūrėjų iki žymių autorių
Festivalyje bus galima susitikti su JAV gyvenančiu šiuolaikinės lietuvių literatūros klasiku, Kaune gimusiu 2020 m. nacionalinės kultūros premijos laureatu Sauliumi Tomu Kondrotu, su kuriuo bus kalbamasi apie gyvenimo ir kūrybos kelią, o ypač – paskutinę prozos kūrinių rinktinę „Kolekcionierius“. „Kauno literatūros savaitė“ neapeis kauniečių ir iš Kauno kilusių autorių kūrybos: viename iš susitikimų dalyvaus dvi puikios poetės, neseniai išleidusios naujas poezijos knygas – Indrė Valantinaitė ir Enrika Striogaitė. Be to, jaunuosius Kauno literatus suburs speciali skaitymų platforma „Nauji vėjai“, o dar daugiau saviraiškos galimybių suteiks „Laisvas mikrofonas“.
Nathalie Ronvaux | „Editions Guy Binsfeld“ nuotr.
„Kauno literatūros savaitė“ pristatys ir literatūrinį maršrutą, kurio įgyvendinimu rūpinasi Vytauto Didžiojo universiteto Literatūros kūrybos, kritikos ir komunikacijos magistrantai kartu su Turizmo informacijos centru (Kaunas In). Šis maršrutas leis aplankyti net 50 Kauno miesto erdvių ir surankioti negirdėtas jose menamas literatūros pasaulio gijas.
Festivalio programą, nuorodas į tiesiogiai vykstančius ir nuotolinius renginius galima rasti čia bei socialiniame tinkle „Facebook“.
