Eglė Budvytytė. Choreografija bėgančiam vyrui (Sidnėjus), 2014 m. | Rasos Juškevičiūtės, Sebastian Kriete nuotr.
Artėjančiam Vilniaus jubiliejui ruošiamasi jau dabar – 2023 m. vyksiančią šventę vainikuos įvairūs meno ir kultūros projektai, kuriais norima įprasminti didingą Lietuvos sostinės praeitį ir šviesią ateitį. Ankstesni Lietuvos performanso meno kūrėjų pasiekimai bei atradimai paskatino ir kitus šios srities specialistus belaukiant sostinės jubiliejaus inicijuoti naujus projektus. Galerija „Meno niša“ surengs pirmąją tarptautinę Vilniaus performansų meno bienalę, kuri pakvies žinomus pasaulio ir Lietuvos menininkus kurti šventę miesto gimtadienio proga.
Pirmoji Vilniaus performansų meno bienalė – tarptautinis šiuolaikinio meno renginys, įvyks 2023 m. liepos mėnesį, minint Vilniaus 700 m. jubiliejų. Planuojama organizuoti tęstinį, kas du metus vykstantį renginį, kuris prisidės prie Vilniaus kaip šiuolaikiško ir inovatyvaus performansų meno sostinės kūrimo. Į jį bus sukviečiami geriausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai, kurie sukurs unikalius, Vilniaus miestui ir šiai bienalei skirtus performansus.
Lina Lapelytė ir Mantas Petraitis, Currents. 2020 m. | Ansis Starks nuotr.
„Performansai garsiną Lietuvą tarptautiškai. Pavyzdžiui, 2011 m. Dainiaus Mikšio performatyvi instaliacija „Už baltos užuolaidos“ atstovavo Lietuvą ir buvo pažymėta Venecijos bienalėje, o 2020 m. Linos Lapelytės, Vaivos Grainytės ir Rugilės Barzdžiukaitės sukurtas performansas-opera „Saulė ir jūra“ laimėjo prestižinį apdovanojimą – Auksinį Venecijos bienalės liūtą, kurio dėka Lietuva nuskambėjo pasaulyje kaip performanso žanro šalis. Šių svarbių laimėjimų akivaizdoje organizuoti Vilniuje performansų meno bienalę yra tinkamiausias metas“, – sako galerijos „Meno niša“ direktorė ir Vilniaus bienalės vadovė Diana Stomienė.
Pasak jos, projekto menininkai sieks kurti ir skleisti naują kultūrinį turinį, kuriame atsispindės Vilniaus dabartis ir ateities vizijos. Be to, svarbiu aspektu taps ir miesto bendruomenių emocinio ryšio su sostine stiprinimas, kuriam bus pasitelkiamas dažnai kūniškas, aplinką ir žiūrovą veikiantis performanso meno žanras.
„Vilniečių ir miesto svečių 2023 m. laukia iš tiesų didelė ir įsimintina šventė, kurią lydės gausybė meno, kultūros, istorijos ir kitų sričių aktyvacijų – sėkmingam jų įgyvendinimui ruošiamasi jau dabar. Tikimės, kad ši ir kitos kūrėjų iniciatyvos padės miestiečiams pajausti šventišką atmosferą ir dar geriau pažinti tokias meno sritis, kaip performansas“, – sako sostinės jubiliejaus programą „Vilnius 700“ kuruojančios „Go Vilnius“ vadovė Inga Romanovskienė.
Kvies ir užsienio atlikėjus
Pirmosioji bienalė bus skirta Vilniaus miestui, jo istorijai, dabarčiai ir ateičiai. Projekto kuratore paskirta šiuolaikinio meno kuratorė Neringa Bumblienė. Planuojama kviesti menininkus iš įvairių regionų, tiek istoriškai susijusių su Lietuva, tokių kaip Lenkija, Baltarusija, Ukraina, tiek ir nuo jos nutolusių šalių. Didžioji dalis bienalės renginių vyks viešose miesto erdvėse, kurios miesto istorijai ir dabarčiai yra svarbios įvairiais aspektais.
Thomas Wattebled performansas Shift1, Vilnius, Litexpo. | Ryčio Šeškaičio nuotr.
Performansų meno bienalės iniciatorius ir vykdytojas – 19 metų veikianti sostinės šiuolaikinio meno galerija „Meno niša“. Galerija dalyvauja pasaulinėse meno mugėse ir pristato savo menininkus tarptautiniu lygiu. Galerijoje „Meno niša“ eksponuojamas šiuolaikinis, įvairių žanrų menas, organizuojami tarptautiniai meniniai projektai, bendradarbiaujant su užsienio galerijomis, kultūros institucijomis ir menininkais. Vienas žymiausių galerijos vadovės Dianos Stomienės iniciuotų projektų – tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius“.
Šis projektas taps viena iš Vilniaus 700-ojo jubiliejaus šventės dalių. Reikšmingam gimtadieniui sostinė ruošiasi jau dabar – siekiama sukurti įspūdingą gimtadienio atmosferą, atspindinčią miesto dvasią. 700-ojo jubiliejaus renginiai ir iniciatyvos prasidėjo jau nuo 2021 m. Šventė kuriama partnerystės principu – prie programos kūrimo ir įgyvendinimo kviečiami prisidėti visi, turintys idėjų ir norintys tapti ne tik jos dalyviais, bet ir kūrėjais. Taip siekiama geriau atspindėti miesto vertybes: laisvę, toleranciją bei įvairių skirtingų kultūrų darną.
