Pasaulinio garso archeologės Marijos Gimbutienės šimtmetis minimas ne tik Lietuvoje. Rudenį tarptautinę parodą apie šią archeologę ir jos vizionieriškas idėjas Istorijų namuose pristatysiantis Lietuvos nacionalinis muziejus skiria dėmesį M. Gimbutienės žinomumui didinti ir už šalies ribų. Tam muziejus parengė kilnojamąją parodą, kuri pirmiausia bus pristatyta Paryžiaus publikai UNESCO būstinėje.
Būsimos parodos Paryžiuje lankytojai susipažins su M. Gimbutienės gyvenimu Lietuvoje, jos pasitraukimu iš tėvynės Antrojo pasaulinio karo metais, nelengvu keliu įsitvirtinant emigracijoje ir kopiant akademinės karjeros laiptais JAV, ankstyvaisiais darbais bei moksliniame pasaulyje ją išgarsinusiomis idiliškos Senosios Europos ir ją pakeitusios Kurganų kultūros invazijos hipotezėmis.
„Daugiausia dėmesio kilnojamojoje parodoje skiriama būtent M. Gimbutienės formuluotoms hipotezėms, kurias mokslininkai tebeanalizuoja ir šiandien. Tai tik parodo, kad M. Gimbutienės keltos mintys buvo novatoriškos, nes nepraranda aktualumo ir po daugelio metų“, – sako parodą rengusi archeologė dr. Gabrielė Gudaitienė.
Gimbutienė, remdamasi kasinėjimų, lingvistikos, etnografijos duomenimis, iškėlė prielaidą, kad akmens amžiuje (7000–3500 m. pr. Kr.) europiečiai turėjo moteriškų dievybių kultą ir savo gyvenimą grindė matristine, moterų veikiama, tradicija. Tai buvo, kaip įvardija pati archeologė, Senosios Europos epocha, kurioje gyventa taikiai, tačiau ši kultūra buvo sunaikinta iš stepių užplūdus indoeuropiečiams – Kurganų kultūros (4500–2500 m. pr. Kr.) žmonėms, įtvirtinusiems naują visuomenės sąrangą, iki šių dienų persmelktą patriarchalinio modelio.
Žymus JAV mokslininkas, mitologijos ir religijotyros specialistas Josephas Campbellas yra sakęs, kad M. Gimbutienės darbai prilygsta Rozetos akmens hieroglifų iššifravimui.
„Parodos eksponatais tapo šias dvi – matristinės Senosios Europos egzistavimo ir Kurganų kultūros invazijos – hipotezes simbolizuojančių artefaktų 3D kopijos: visame pasaulyje žymios, Deivių, moters kultą menančios Vilendorfo skulptūrėlės modelis ir karingųjų stepių klajoklių į Europą atnešto naujo ginklo – laivinio kovos kirvio – modelis. Parodoje pristatomi specialiai atrinkti, reti kadrai iš Gimbutų šeimos nuotraukų kolekcijos, už tai esame ypač dėkingi Marijos Gimbutienės dukrai Živilei Gimbutaitei“, – kalbėjo parodos koordinatorė.
Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Generalinė konferencija Marijos Gimbutienės šimtmetį yra įtraukusi į sukakčių, su kuriomis UNESCO siejama 2020–2021 metais, sąrašą. Todėl pirmiausia muziejaus parengtą kilnojamąją parodą ketinama pristatyti UNESCO būstinėje Prancūzijoje, o po to ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Projektą inicijavo ir finansavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija, parodos tekstus kūrė Darius Sužiedėlis, parodos dizainerė – Laura Grigaliūnaitė, architektė – Ieva Cicėnaitė. Parodą parengė Lietuvos nacionalinis muziejus.
Kilnojamoji paroda Prancūzijoje ir JAV yra vienas iš kelių Marijos Gimbutienės metams skirtų ir juos užbaigsiančių renginių. Rugsėjo 22 d. Lietuvos nacionalinis muziejus lankytojus pakvies į tarptautinę parodą „Deivės ir kariai“, kurioje pirmą kartą Lietuvoje bus eksponuojama Europos muziejuose saugoma unikali medžiaga, įkvėpusi žymiąsias prof. M. Gimbutienės hipotezes. O rugsėjo 23–24 d., Lietuvos mokslo tarybai parėmus, Vilniaus universitetas drauge su Lietuvos nacionaliniu muziejumi, Lietuvos archeologų draugija ir Lietuvos mokslų akademija surengs tarptautinę konferenciją „Atgimstanti Senoji Europa“, skirtą šios mokslininkės 100-osioms gimimo metinėms.