Jurgis Tarabilda – vienas sėkmingiausių jaunosios kartos Lietuvos menininkų, savo kūrybą pristatantis tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse. Ketvirtąją savo personalinę parodą, pavadinimu „Lines and dots“, menininkas neseniai atidarė Rygoje, „Look“ galerijoje, kur toliau plėtoja taškų ir linijų abstrakcijų temą.
Jaunosios kartos menininko Jurgio Tarabildos kūrybiniame aprašyme – nemažai laimėjimų. 2017 m. konkurse „Jaunojo tapytojo prizas“ Jurgio Tarabildos kūrinys buvo įvertintas publikos prizu. Paskutinę parodą Lietuvoje 2019 metais surengęs Jurgis dirbo su įvairiais meniniais projektais, sulaukė ir tarptautinio pripažinimo.
Berlyno „Positions“ ir „ArtVilnius“ meno mugėse praėjusiais metais įsigytas ne vienas menininko kūrinys, ten jis bus pristatomas ir šiemet. Taip pat „ArtVilnius’20“ lankytojų jis buvo išrinktas geriausiu meno mugės menininku, jo darbai yra MO muziejaus ir privačių kolekcionierių iš Lietuvos, Vokietijos, JAV, Estijos, Jungtinė Karalystės, o dabar ir Latvijos, kolekcijose.
Interviu metu Jurgis Tarabilda papasakojo apie savo naujausią parodą Rygoje, tarpkultūrinį bendradarbiavimą, kūrybą ir ateities planus.
– Neseniai Rygos galerijoje „Look“ atidaryta tavo ketvirtoji personalinė paroda „Linijos ir taškai“ („Lines and dots“). Papasakok plačiau apie šį bendradarbiavimą.
– Su galerija „Look“ pažintis prasidėjo 2020 metais Berlyne, „Positions“ meno mugėje. Kaip sakė galerijos kuratorius Raivis Alksnis, jis jau seniai sekė mano kūrybą socialiniuose tinkluose ir pamatęs mano darbus galerijos „Meno Niša“ stende Berlyne suprato, kad tai puiki proga pakviesti surengti parodą Rygoje. „Look“ yra pakankamai jauna, veikia tik antrus metus ir yra visiškai privati iniciatyva, sukurta jaunų, ambicingų žmonių.
Kadangi taip pat tuo metu prasidėjo labai griežtas karantinas, parodos planai nusikėlė neapibrėžtam laikui. Nepaisant to, su galerija „Look“ palaikėme ryšius, atsirado idėja įgyvendinti menininkų apsikeitimą galerijose – iš galerijos „Meno Niša“ aš esu pristatomas Rygoje, o vienas iš „Look“ menininkų, Janis Šneiders, kitais metais surengs parodą Vilniuje.
– Gal gali palyginti Latvijos ir Lietuvos meno pasaulį ir parodų lankytojus? Ar pastebėjai kokius skirtumus?
– Galbūt šiuo metu, dėl post-pandeminės situacijos, yra ne pats geriausias laikas susidaryti tam tikrą įspūdį apie Latvijos meno lauką, nes ten karantinas pasirodė dar griežtesnis negu Lietuvoje. Tai, ką man pavyko pamatyti Rygoje, parodė, kad Lietuvoje, kalbant nuo meno įvykių iki privačių ir institucinių iniciatyvų, viskas vyksta šiek tiek aktyviau. Tuo tarpu tarp parodos lankytojų didelio skirtumo nepastebėjau, didžioji dalis jų buvo jauni žmonės, kurie domisi šiuolaikiniu menu.
– Kalbėdamas apie savo kūrybą, ne išimtis ir parodoje Rygoje „Lines and dots“, dažnai pabrėži erdvės svarbą. Galerija „Look“ yra maža ir intymi, ar kurdamas darbus galvojai apie būsimas erdves?
– Lengvėjant pandemijos situacijai pradėjome konkrečiau derinti parodos planus. Daugumą darbų sukūriau konkrečiai šiai erdvei, buvau nuvykęs į Rygą apžiūrėti „Look“. Pati galerijos erdvė irgi ganėtinai specifinė, anksčiau čia buvo įvažiavimas į vidinį kiemą, vėliau iš jo pavirto į barą ir tik neseniai erdvė buvo pritaikyta galerijai.
Galerija santykinai maža, todėl pagrindinis mano tikslas buvo su kūriniais jos nesumažinti. Taip pat galerijos grindys buvo margos su specifiniais granito raštais, tad tiksliai žinojau, kad norėčiau sukurti kuo vientisesnę erdvę su kuo mažiau pašalinių vizualinių trukdžių. Kadangi visi parodoje eksponuojami kūriniai yra juodai balti, nusprendžiau grindis užkloti juoda kilimine danga. Šis sprendimas pasiteisino ne tik vizualiai, bet ir suteikė tam tikrą fizinį pojūtį vaikštant galerijos erdvėje.
– Esi tarpdisciplininis menininkas, VDA baigei skulptūros studijas, dirbi su tapyba, fotografija,instaliacijos, šviesos-nenono technologijos etc. Ar galėtum išskirti, kuria medija tau artimiausia?
– Ganėtinai sunku išskirti vieną mediją. Galbūt pastaruosius metus daugiausiai dirbau su tapyba, bet tikrai nenorėčiau jos išskirti kaip artimiausios. Kalbant apie pastarąją linijų ir brūkšnių temą, ji atsirado eksperimentuojant. Ieškojau galimybių per visišką abstrakciją, kuri nesuteiktų jokios vizualinės informacijos, atsirasti naratyvui, bet tuo pačiu ir neliktų tiesiog tam tikra spalvos ir gesto kombinacija, kalbėti apie laiko ir erdvės temą.
Tapyba tuo metu buvo ta medija, su kuria norėjau daugiau paeksperimentuoti. Tačiau tuo pat metu eksperimentuoju ir su kitomis medijomis, galbūt tik tam tikrų rezultatų kol kas neviešinu, bet manau kita mano paroda Vilniuje bus visai kas kita negu buvo iki šiol.
– Kaip atrodo tavo kūrybinė diena, studija ir kaip gimsta idėjos? Gal gali duoti keletą pavyzdžių?
– Nesu studijos menininkas, nors kiekvieną dieną į ją užsuku. Kaip minėjau apie eksperimentavimą, jis neapsibrėžia vien tik studija. Taip pat ir kūrinių nekuriu tiesiog sau. Man svarbu žinoti ar bus paroda ar koks nors projektas, žinoti konkretų laiką ir vietą. Tuomet pradedu kurti bendrą visumą, o ne vieną atskirą darbą. Dabar jau neturiu tokio romantiško požiūrio, kai kalba pasisuka apie idėjas, kad kažkas įkvepia, galbūt apskritai netikiu įkvėpimu. Manau kūriniui atsirasti reikalinga labai subjektyvi ir kompleksinė visuma.
– Minėjai, kad savo kūryboje vengi būti konkretus ir nuspėjamas. Tačiau vis tiek kiekvienas menininkas turi savo savitą braižą. Kaip įvardintum savo?
– Tiesa pasakius, šiek tiek išsigandau, kuomet pastarieji linijų ir taškų darbai sulaukė tokio dėmesio bei populiarumo. Pradėjau girdėti komentarus, kad tos linijos tampa tarsi mano atpažįstamu braižu. Manau, jaunam menininkui per anksti atrasti savitą braižą (galbūt labiau šneku apie vizualinį braižą) yra ne į naudą tolimesniam jo, kaip menininko, vystymuisi. Pagal mane, kūryba yra nuolatiniai atradimai. Todėl norėčiau, kad šis mano atpažįstamas braižas būtų mano tam tikras požiūris ar mąstymo kryptis, ne vizualinė kūrinio išraiška.
– Ar pats kolekcionuoji meno kūrinius? Jei taip, kokie tavo mėgstamiausi menininkai?
– Nežinau ar galima tai vadinti kolekcija, bet su žmona Gabija jau turime įsigiję porą meno kūrinių. Vienas iš jų yra Gintaro Makarevičiaus piešinys, taip pat neseniai įsigijome Julijono Urbono „Eutanazijos kalnelių“ techninį brėžinį. Ir dabar jau turim nusižiūrėję ne vieną mums patinkantį kūrinį, tad tikiu kad netolimojo ateityje kolekcija didės.
– Kokie tavo ateities kūrybiniai planai?
– Nors tik prieš keletą savaičių atsidarė paroda Rygoje, jau dabar intensyviai mąstau apie kitais metais planuojamą parodą Vilniuje. Taip pat rugsėjo 9–12 dienomis kelis mano kūrinius galerija „Meno Niša“ pristatys Berlyno meno mugėje „Positions“, o spalio mėnesį laukia tarptautinė meno mugė „ArtVilnius’21“.
Ačiū už pokalbį!
Jurgio Tarabildos paroda „Lines and dots“ Rygos galerijoje Look (Getrudes street 62a) veiks iki rugsėjo 11 dienos.