Jerusarema, arba mbend vadinamas šokis paplitęs pietinės Afrikos valstybėje Zimbabvėje, daugiausiai – šonų genties žemėse. Šonų gentis – didžiausia Zimbabvėje, neretai laikoma ir viena muzikaliausių visoje Afrikoje. Išskirtinius šokius šonai atlieka ne tik per tokias šventes kaip vestuvės, laidotuvės, iniciacijos, bet ir politinių įvykių ar net karo metu. Bene žymiausias iš šių šokių – ekspresyvioji jerusarema. Manoma, kad jerusarema praktikuojama jau beveik tūkstantį metų, todėl labai sunku nustatyti tikrąją šio išskirtinio šokio kilmę ir prasmę. Vieni teigia, kad jis buvo skirtas švęsti brandą, šeimos sukūrimą ar išlaisvinti seksualumą, kiti – kad būtų lengviau įbauginti priešininką. Štai dar 1830 m., vykstant karams tarp genčių, šokis naudotas kaip kitos genties dėmesį nukreipiantis manevras.
Jerusarema šokis Zimbabvėje buvo toks populiarus, kad jo kultūrą mėginta net kelis kartus sunaikinti. Štai Zimbabvės bažnyčia šokyje įžvelgė perdėtą seksualumą, su religinėmis vertybėmis nesiderinančias funkcijas, todėl šokį tiesiog uždraudė. Kadangi tokią stiprią tradiciją numarinti buvo sunku, misionieriai, visomis jėgomis stengdamiesi „atbaidyti nuo nuodėmės, išbandė kitą priemonę: originalusis šokio pavadinimas „mbend“ oficialiai pakeistas į „J\jerusarema“ – pavadinimą susijusį su Jeruzalės miestu.
Jerusaremą aktyviai uždrausti bandė ir kolonistai: vykdant rasinę, išnaudojimo politiką šokis šonams įgijo simbolinę pasipriešinimo, vietinio identiteto palaikymo prasmę. Kai kuriuose šaltiniuose fiksuojama, kad už šio šokio propagavimą grasinta net mirties bausme. Paskutinį kartą jerusarema drausta dar XX a. pradžioje – manoma, kad, nepaisant vietinių entuziazmo, tokia ilgą laiką trukusi antipolitika dalinai sunaikino šio šokio kultūrą.
Jerusaremos mbend šokis atliekamas pagal specialaus medinio būgno muziką. Tokį būgną seniau turėdavo kone kiekvienas kaimas – tiems atvejams, jeigu netikėtai prireiktų šokio ritualo. Šokio metu nedainuojama, tačiau pritariama plojimais, švilpimu ir mediniais barškalais. Pati įdomiausia šokio dalis – greitėjantys judesiai, kurie dažniausiai atliekami smarkiai įtūpus, ekspresyviai purtant kojas, rankas, sėdmenis. Daugelio judesių prasmę šiandien jau sunku išaiškinti, konkrečiau suprantama tik viena – tai momentas, kai vyrai dešine koja kasa žemę, taip simboliškai mėgdžiodami šonų genties vaisingumo simbolį – kurmį. Būtent žodį „kurmis“ vietine kalba ir reiškia originalusis šokio pavadinimas „mbend“.
Jau nuo XX a. galo jerusaremos mbend šokis vėl išgyvena pakilimą: jo melodijos aktyviai naudotos siekiant nepriklausomybės nuo britų ir iš esmės atkuriant tautinį identitetą, o šiandien jo fragmentai yra neatsiejama šiuolaikinės Afrikos pop kultūros dalis.