Kęstučio Balčiūno skulptūra-akcentas „Pirmas filmas“ | Pranešimo spaudai nuotr.

Nacionalinės kinematografijos pradžią iliustruojanti Kęstučio Balčiūno skulptūra-akcentas „Pirmas filmas“ Tarptautinę kino dieną, antradienį, papuošė legendinio kino teatro „Romuva“ prieigas Laisvės alėjoje. Menininko kūrinys įamžina solidų 90-ąjį pirmojo lietuviško pilnametražio vaidybinio filmo „Onytė ir Jonelis“ jubiliejų. 

Alegorija apie kino „vaikystę“

Skulptūrinė kompozicija „Pirmas filmas“ vaizduoja Kaune filmuoto ir 1931 m. pasirodžiusio pirmojo pilnametražio filmo kūrimo procesą. Pasak skulptoriaus K. Balčiūno, kūrinyje įamžinti du išdykaujantys smalsūs berniūkščiai, siekiantys pažvelgti pro kino kameros objektyvą.

Taip alegoriškai simbolizuojama lietuviško kino „vaikystė“. Žaisminga skulptūros nuotaika drauge atitinka ir įamžinto filmo žanrą – komediją.

„Tai jau trečias Kęstučio Balčiūno kūrinys Laisvės alėjoje, džiuginantis gyventojus ir miesto svečius. Įdomu tai, kad vis naujais akcentais Kaunas ne tik puošia, bet ir įprasmina istoriją“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Skulptūrai parinkta vieta taip pat simboliška – 1931 m. netoli „Romuvos“ buvusiame kino teatre „Forum“ įvyko nespalvotos nebyliosios komedijos „Onytė ir Jonelis“ (arba „Nelįsk kur nereikia“) premjera.

Skulptūros atidengimo akimirka | Pranešimo spaudai nuotr.

Apžiūrėti ir įsiamžinti greta

Skulptūros gamyba truko pusę metų naudojant meniniam liejimui skirtą bronzą. Šis procesas vyko Lenkijoje.

Pasak autoriaus, skulptūra – unikali: „Prieš pateikiant šio akcento eskizą pusę metų ieškojau, ar kažkur kitur nėra nieko panašaus. Visgi ji tokia vienintelė, o dar ir sukurta pirmajam istorijoje lietuviškam filmui įamžinti.“

Nors pagal pirminį projektą kompozicija turėjo būti suprojektuota ant postamento, visgi šios idėjos nutarta atsisakyti tam, kad kiekvienas galėtų ją patogiai apžiūrėti iš visų pusių, o čia pat ir greta įsiamžinti.

Įkvėpimas Europai

Pirmasis pilno metro vaidybinis filmas „Onytė ir Jonelis“ tapo ir paskutiniu tarpukario Lietuvoje. Daugiau tokių filmų premjerų šalyje neįvyko – kurtos tik kino kronikos ir dokumentika. Visgi šiandien jis prisimenamas kaip laisvos, nepriklausomos Lietuvos kinematografijos ištakų ryškiausias taškas.

„Kaune istoriją galime išvysti šalia savęs ir ji kuriama visų mūsų. Čia Rotušės aikštės link žygiuoja Vileišis, tarp liepų supasi žvejas, o dabar įprasmintas pirmasis kino filmas. Jis mums ypatingai brangus, nes nuo to prasidėjo visa kinematografijos istorija”, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės tarybos narys architektas prof. Jonas Audėjaitis.

Kauno filmų biuro vadovas Aurelijus Silkinis mano, kad pilno metro filmai nepelnytai primiršti, todėl Kauno pavyzdys gali įkvėpti kitas šalis. Nors „Onytės ir Jonelio“ kino juosta iki šių dienų nėra išlikusi, A. Silkiniui pavyko surasti nemažai dokumentinės medžiagos apie šį filmą – titrų išrašus iki kitas autentiškas detales. Jos eksponuojamos lauko parodoje greta naujosios skulptūros priešais kino centrą „Romuva“.

Nuotraukų paroda | Pranešimo spaudai nuotr.

Galimybė meninėms idėjoms

Penktus metus skaičiuojantys „Kauno akcentai“ – unikalus idėjų konkursas, suteikiantis galimybes kūrėjams savo darbais papuošti įvairias miesto erdves. Viena iš galimų krypčių – naujais akcentais originaliai, kūrybiškai įamžinti Kaunui svarbius įvykius bei asmenybes.

Per visą projekto gyvavimo laikotarpį galeriją po atviru dangumi papildė daugiau kaip pusšimtis kauniečių ir turistų dėmesį traukiančių menininkų kūrinių. Komisijos atrinktų ir patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė.

Menininkai iš visos Lietuvos ir drauge patys kauniečiai savo sumanymus kviečiami teikti specialioje platformoje internete: akcentai.kaunas.lt.