Ilkka Jukarainen nuotr. / flickr.com
Jaukaus ir taikaus Helsinkio pašonėje, vos 15 minučių keltu gilyn į jūrą, stūkso galinga Suomenlinos tvirtovė – tartum priminimas, kad ir suomiai geopolitine prasme niekada negalėjo visiškai atsipalaiduoti. Per šešias salas pabirusi tvirtovė – viena didžiausių pasaulyje ir šiandien jau nebe saugo, bet pati yra saugoma UNESCO (paveldo sąrašo numeris – 583).
Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2021 m. gruodžio 30 d. portale vilniausgalerija.lt
Apsauga nuo Rusijos imperijos
Suomenlinos tvirtovės statybas XVIII a pab. iniciavo tuo metu Suomiją valdžiusi Švedija. Pagrindinis statybų tikslas – apsisaugoti nuo Rytuose augusios Rusijos imperijos įtakos. Atsakingu už įspūdingas statybas tapo garsus švedų karininkas ir architektas Augustinas Ehrensvardas, kuris statyboms atidavė visą savo likusį gyvenimą iki pat mirties. O veikti tvirtovėje tikrai buvo ką – 210 ha teritorijoje sukurta net 6 kilometrų gynybinė siena, išaugo apie 200 pastatų, uostas ir infrastruktūra, kuri buvo skirta ne tik gynybiniams tikslams, bet ir tvirtovėje esančių kariškių ir juos aptarnaujančio personalo gyvenimui. Deja, bet galingoji tvirtovė vieno iš išbandymų neatlaikė – praėjus maždaug pusei amžiaus nuo jos statybų pradžios ir dar net nesulaukus visiškos statybų pabaigos, 1808 m., ją gana netikėtai užėmė Rusijos imperija. Kodėl buvo užimtas toks įspūdingas įtvirtinimas šiandien sunku pasakyti. Manoma, kad tai lėmė keletas priežasčių: nelaukta apgultis, netolygios pajėgos, pavėlavusi pagalba iš sausumos ir baimė dėl saloje gyvenusių civilių gyvybių.
Alan Samuel nuotr. / flickr.com
Dennis Jarvis nuotr. / flickr.com
Ian Cochrane nuotr. / flickr.com
Rusams užėmus Suomenliną, tvirtovė toliau buvo naudota pagal paskirtį jau kaip Rusijos imperijos tvirtovė, o suomiams atgavus nepriklausomybę, iki pat XX a. vidurio saloje veikė suomių karinė bazė bei pataisos darbų kolonija.
Miestas mieste
Nuo aštuntojo dešimtmečio Suomenlina daugiausiai naudojama tik civilinėms reikmėms – čia veikia muziejai, švietimo įstaigos, kavinės ir netgi gyvena apie 800 gyventojų. Taip siekiama išsaugoti unikalią tvirtovės istoriją (netgi esant karinei funkcijai čia gyveno nemažai salas aptarnavusių civilių) bei išlaikyti tokią didelę teritoriją gyvybingą. Tiesa, apsigyventi Suomenlinoje nėra taip paprasta – potencialūs naujakuriai turi aplikuoti ir pagrįsti, kodėl nori gyventi būtent čia bei kaip galėtų prisidėti prie tvirtovės gyvenimo. Pirmenybė teikiama įvairovei – norima, kad saloje gyventų ne tik turtingieji, ne tik romantikos ieškantys menininkai, bet kuo įvairesni žmonės, taip pat siekiama, kad kraustytųsi šeimos su mažais vaikais, taip perduodant gyvenimo tvirtovėje patirtį naujoms kartoms.
Dennis Jarvis nuotr. / flickr.com
Bažnyčia – švyturys
O gyvenimas tvirtovėje įdomesnis nei gali pasirodyti. Daug kas turbūt įsivaizduos, kad aplink – tik niūrios pilkos sienos, tačiau tai nėra visiška tiesa. Pavyzdžiui, tvirtovės administracinis, centru buvęs, baroko stiliaus skveras statytas pagal garsiosios Paryžiaus Vandomo aikštės išplanavimą. Jo puošniame viduryje – monumentas jau minėtam tvirtovės kūrėjui Augustinui Ehrensvardui. Veikia ir Helsinkio jaunavedžių itin pamėgsta bažnyčia – jos bokšte įrengtas nedidelis švyturys, kuris vis mirksi po keturis kartus: pagal Morzės abėcėlę tiek sumirksėjimų reiškia H raidę, o H raidė, kaip ir galima nuspėti, reiškia Helsinkį. Tiesa, nors bažnyčia šiandien priklauso evangelikams – liuteronams, pradžioje tai buvo auksiniais kupolais pasipuošusi cerkvė, kadangi pastatas statytas Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu. Pabrėždami savo nepriklausomybę, vos ją atagvę, suomiai šiuos bokštus pakeitė į kuklesnius.
Katja Nevalainen nuotr. / flickr.com
Sean Biehle nuotr. / flickr.com
Be abejo, gyvenimas saloje nėra labai paprastas (tik XX a. pradžioje į ją buvo atvestas šildymas ir kiti patogumai), tačiau be galo romantiškas. Pavyzdžiui, laiškai čia siunčiami naudojant ne įprastą adresą, o salai priskirtą raidę ir namo numerį. Tarkime, laiškas su užrašu „C 83“ keliaus į 83 salos Iso-Mustasaari (salos kodas yra „C“) namą. Na, o jei siųstume skubų siuntinį iki 3 kg svorio, labai gali būti, kad į salą jį atgabentų… dronas.
