Pranešimo spaudai nuotr.

Milžino paslaptis atsiskleidžia sutemus — tokią idėją įsivaizdavo Raimondas Kavaliauskas ir Gediminas Tamulynas, kūrybos studijos „Wide Wings“ įkūrėjai, prieš imdamiesi kurti instaliaciją skirtą vienai nuostabiausių žiemos švenčių (šventė nuo žodžio šventas) — užgavėnių įprasminimui. Praėjusią savaitę sėkmingai užbaigę montavimo darbus, idėjos autoriai kviečia užsukti į Konstantino Sirvydo skverą „Prancūzparkį“. Čia miesto gyventojų laukia atgijusi net 6 metrų aukščio meno instaliacija „Milžino Prisiminimai“.

Žiemos pabaigos šventei artėjant „Milžino Prisiminimai“ autoriai Gediminas Tamulynas ir Raimondas Kavaliauskas sako, kad instaliacijoje tradicinė tautodailė persipina su šiuolaikinėmis technologijomis. Animuoti 2D ir 3D elementai, skulptūrai apšviesti naudojami projektoriai, autorinė muzika ir garso efektai — visa tai sukuria išskirtinį ir retai pasitaikantį reginį.

Įprastai pasakojame istorijas video ir animacijos formatais, esame nufilmavę ir trumpo metro filmus. Šįkart norėjosi iškelti sau iššūkį ir pasakojimą perteikti kitokia, instaliacijos, forma. „Milžino prisiminimai“ yra jau antras mūsų kūrybinis eksperimentas, kuriuo labai džiaugiamės.

Pirmoji “Pasakų Milžinas” instaliacija buvo atrinkta Tarptautinio Vilniaus šviesų festivalio ir eksponuojama Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje. Sulaukusi daugiau nei 100 tūkstančių lankytojų ir galybės atgarsių tamsiuoju paros metu sukviesdavo žmones drauge pasiklausyti legendų. Teigiami lankytojų atsiliepimai, vaikų ir šeimų susidomėjimas pirmuoju kūriniu neabejotinai tik paskatino šios idėjos generavimą ir vystymą tolimesniuose projektuose. „Žinot, kiekvienas atėjęs pamatyti istorijas pasakojančio milžino, tikiu, ras kažką ir sau asmeniškai. Kas jame pamatys ramybę, kas džiaugsmą, kas susikaupimą. Tuo jis ir įdomus.“ — pastebi tautodailės meistras N. Alšauskas.

Pranešimo spaudai nuotr.

Ieškodami autentiško pasakojimo būdo, kūrėjai teigia, įkvėpimo sėmęsi iš tautosakos, o video projekcijai sukurti „Wide Wings“ komanda apjungia dvi Lietuvių ir Baltų mitologijoje sutinkamas idėjas: Užgavėnės ir Pomirtinis žmogaus gyvenimas bei gimimas. Instaliacijos lankytojai galės ne tik išgirsti, bet ir išvysti skirtingų lietuviškų legendų ir papročių apjuostą pasakojimą: Milžiną kaip sielą kūdikio pavidale, kuris dar yra Dausose ir yra negimęs, žengiantis deivės Laimos pusėn į gimtį pasakoja kaip kaukę gaminasi. Kaip patys autoriai sako, milžinas skvero svečiams atskleis senovės lietuvių ir baltų mitologijoje sutinkamą mistinę žiemos šventės, simbolizuojančios žiemos išvarymą versiją.

Kaip senovės baltų mitologijoje mirusiojo dvasia (vėlė) atsiribodavo nuo prieš tai buvusio savo gyvenimo ir atgimdavo Dausose, taip ir mūsų protėviai tikėjo, kad šiuo magišku Užgavėnių metu įvairūs personažai ir kaukių gaminimas simbolizuoja apsivalymą nuo savo blogų savybių ir ydų.

„Kitaip tariant, kaukės turėdavo tam tikrą psichoterapinį poveikį. Žmonės jas gamindavosi patys kiekvienas sau su dideliu susikaupimu galvojant apie savo vidų. Jos simbolizuodavo slepiamus vidinius žmogaus demonus, tokius kaip pyktį, pavydą, godumą, tingumą ar kitą ydą. Taip bemedituojant savo vidinį demoną perkeldavo į kaukę, o užsidėjus ją demonas būdavo tarsi paleidžiamas į laisvę, į išorę. Užgavėnių dienos pabaigoje kaukes sudegindavo ir kartu su pavasariu atgimdavo švarūs.“ — sako R. Kavaliauskas, vienas iš iniciatyvos autorių.

Pranešimo spaudai nuotr.

Prancūzparkyje “apsigyvenęs“ milžinas nori priminti, kad mūsų tautosaka labai turtinga ir jei trūksta iniciatyvos, ko imtis, stiprybės, visuomet jos galima pasisemti iš legendų ar padavimų. Kad šiuolaikiniam žmogui būtų lengviau ją suprasti, svarbu tautosaką perpasakoti šiuolaikiniu būdu, pavyzdžiui, instaliacija.“ — dalinasi tauragiškiai.

Režisuojant ir prodiusuojant instaliacijos atsiradimą, kūrėjams iškilo ir nemažai naujų iššūkių. Vienas jų — pati konstrukcija. Kad instaliacija būtų ilgaamžė ir transportuojama, autoriai nutarė rinktis medžio žaliavas. Vis dėlto, kad pavyktų išgauti plastiškesnes formas ir instaliaciją eitų saugiai perkelti iš dirbtuvių į viešą erdvę, teko pasukti galvas. Pasiūlymą pasiūlė tautodailininkas Nerijus Alšauskas, kelis mėnesius ir kūręs milžino skulptūrą. Jis sumanė milžiną sukurti iš medinių lentų, kurių storis tokio masto objektui, 5 cm, nors ir yra santykinai plonas, už tai leido sukurti kiek masyvesnius milžino bruožus.

„Man šis Milžinas vaizduoja naują gimimą, tarsi naują švarų lapą, be pozicijos, be tų, pasaulio sukurtų stereotipų.” — dalinasi mintimis tautodailės meistras N. Alšauskas.

„Milžino Prisiminimai“ istorijas galima išvysti vos tik sutemus Vilniuje, Konstantino Sirvydo Skvere nuo 18 – 22 val. Instaliacija veiks iki Kovo 6d.