Talino meno parodos ir muziejai

Tęsiame pažintį su Talino meno muziejais ir galerijomis. Ką galima pamatyti Taline gegužės mėnesį? Sudarėme meno muziejų ir galerijų parodų sąrašą – jums belieka jį išsaugoti ir leistis į kelionę.

KUMU meno muziejus

Weizenbergi 34 / Valge 1, Tallinn

Lembit Sarapuu paroda „Realybė ir tikrovė“
2022 04 29–2022 09 18

Lembit Sarapuu. Diskusija. 1989–1990. Aliejus. Estijos meno muziejus

Šešis dešimtmečius, per kuriuos Lembit Sarapuu (g. 1930 m.) veikė kaip menininkas, jo kūryba buvo siejama su naiviuoju menu (daugiausia septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose), transavangardu (XX amžiaus devintajame dešimtmetyje) ir postmodernizmu (1980-aisiais ir 1990-aisiais). Tačiau visa jo kūryba nepatenka nė į vieną iš šių kategorijų.

Jo kūryba suskirstyta į tris temas: paprasti peizažai, aktai ir portretai, seksualūs, brutalūs ir groteskiški mitologiniai vaizdiniai bei alegoriniai, ironiški ir šmaikštūs kasdienio gyvenimo ir žmogaus būties vaizdiniai. Menininkas savo kūrybą apibūdino kaip besikeičiantį bandymą reprezentuoti gyvenimo tikrovę ir realybę gyvenime. Tai atsispindi parodos pavadinime, nubrėžiančiame menininko kūrybinį kelią per šešis dešimtmečius.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Mąstantys paveikslai“
2022 03 18–2022 08 14

Sirje Runge. Geometrija VIII. 1976. Aliejus. Zimmerli meno muziejus, Rutgers ‒ Norton ir Nancy Dodge sovietų nonkonformistų meno kolekcija

Nuo 2016 m. bendradarbiaujant su JAV Zimmerli meno muziejumi rengiamos tiriamosios parodos. Parodos „Mąstantys paveikslai“ akcentas turėjo būti aštuntojo ir devintojo dešimtmečių Baltijos ir Maskvos menininkų dialogas. Likus kelioms savaitėms iki parodos atidarymo, Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą, o dialogas apie naujausią istoriją įgavo visiškai naują kontekstą. Šioje nepaprastoje situacijoje Kumu dailės muziejus lankytojams atskleidžia tuščią salę, kurioje pristatomi originalūs parodos tekstai, o erdvės ant sienų nurodo iš pradžių atrinktų kūrinių vietas. Paroda bus užpildyta meno kūriniais žingsnis po žingsnio.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Tapatybės peizažai: Estijos menas 1700–1945“
Nuolatinė ekspozicija

Nauja nuolatinė ekspozicija pasakoja apie Estijos meno istoriją, kuri vystėsi per daugiatautę Estijos istoriją, peraugant į paveldą, kuriame susilieja estų, baltų–vokiečių ir rusų tradicijos. Didžiausias dėmesys skiriamas meno vaidmeniui visuomenėje ir formuojant įvairių bendruomenių tapatybę. Temos: baltų–vokiečių ir estų vizualinės kultūros sąsajos, vaizdų reikšmės jaunoje Estijos nacionalinėje valstybėje, šiuolaikinio gyvenimo vizijos, moterų menininkių balsai, menas XX amžiaus trečiojo dešimtmečio autoritarinėje eroje ir Antrojo pasaulinio karo metais, vietos identiteto peizažų atsiradimas. Taip pat apžvelgiama, kokią įtaką vizualiniam tapatybių konstravimui, kartu su aukštuoju menu, padarė menininkai mėgėjai, dizainas ir grafinis dizainas bei profesionalaus meninio ugdymo plėtra. Kartu su aukštuoju menu, ekspozicija apžvelgia vizualinę šalies kultūrą platesniu mastu, atvaizduodama pomėgį menui ir meninį išsilavinimą tampriame ryšyje su grafiniu dizainu ir dizaino istorija.
Daugiau apie parodą.

Projektinė erdvė I: Jonna Kina paroda „Keturios skulptūros iš penkiolikos dalių“
2022 04 01–2022 10 02

Jonna Kina. Keturios skulptūros iš penkiolikos dalių. 2022 m. Kadras užfiksuotas iš vaizdo įrašo. Menininkės sutikimu

Ši paroda yra nuolatinės parodos „Tapatybės peizažai: Estijos menas 1700–1945 m.“ dalis. Jonna Kina (1984) yra daugiadisciplinė suomių menininkė. Filmo „Keturios skulptūros penkiolikoje kūrinių“ istorija datuojama 2019 m. Tuo metu menininkė susidomėjo Estijos dailės muziejaus kolekcijoje esančiomis Amandus Adamson (1855–1929) ir Augusto Weizenbergo (1837–1921) skulptūromis, kurios buvo sugadintos per Antrąjį pasaulinį karą, 1944 m. kovo mėn. susprogdinus Taliną. Baigus  filmą, į istorinę perspektyvą netikėtai įsiliejo dabartiniai klodai.
Daugiau apie parodą.

Projektinė erdvė II: Baltų-vokiečių modernistės ​​Ernos Kreischmann paroda „Nuosavas kambarys“
2021 12 14–2022 05 29

Erna Kreischmann. Žvilgsnių natiurmortas. 1927 m. Aliejus. Pärnu muziejus

Ši paroda yra nuolatinės ekspozicijos „Tapatybės peizažai: Estijos menas 1700–1945 m.“ dalis.
Erna Elisabeth Kreischmann (gim. Montiner, 1885–1929) buvo novatoriška baltų–vokiečių menininkė, didžiąją savo gyvenimo dalį praleidusi Estijos mieste Pernu. Paroda supažindina su šios mažai žinomos moters menininkės kūryba, kurios intymūs interjerai ir portretai pasakoja apie jos gyvenimą ir atspindi pačios menininkės erdvę.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Ateitis per vieną valandą: Estijos menas 1990-aisiais“
Nuolatinė ekspozicija

Raoul Kurvitz. Pentatoninė spalvų sistema II. Programa 01 ir 03. 1994–1999. Instaliacija. Estijos meno muziejus

Paroda nukrypsta nuo lūžio, kurį Estijos visuomenėje sukėlė Šaltojo karo pabaiga ir nepriklausomybės atgavimas. Estijoje 1990 metai buvo pereinamasis laikotarpis. Šalis buvo išlaisvinta iš Sovietų Sąjungos (1991 m.) ir pradėjo atstatinėti liberalią demokratinę visuomenę, pagrįstą rinkos ekonomika. Parodos pavadinimas pasiskolintas iš legendinės estų pankų grupės J.M.K.E. 1993-iųjų metų dainos žodžių, kuriuose užfiksuota absurdiška dešimtmečio atmosfera, apvertusi kone visas vertybes aukštyn kojomis.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Menas komforto zonoje? 2000-ieji Estijos mene“
2021 12 11–2022 10 09

Paroda „Menas komforto zonoje? 2000-ieji Estijos mene“ tęsia parodų ciklą Kumu meno muziejuje, skirtą šiuolaikiniam menui, prasidėjusį 2018 m. projektu „The X-files“ [Devintojo dešimtmečio registras] (kuratoriai Eha Komissarov ir Anders Härm). Dabartinė paroda, daugiausia paremta Estijos ir Tartu dailės muziejų šiuolaikinio meno kolekcijomis, leidžia pažvelgti į šeštojo dešimtmečio meną, atskleidžia kai kuriuos mažiau žinomus kūrinius ir idėjas, kurios visiškai pasireiškė tik kitame dešimtmetyje. Ekspozicija išdėstyta dialogais tarp skirtingų temų, raktažodžių ir motyvų, siekiant perteikti dešimtmečio menui būdingus jausmus, menininkų pozicijas ir požiūrius.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Konfliktai ir prisitaikymai. Estijos sovietmečio menas (1940–1991)“
Nuolatinė ekspozicija

Ilmar Malin. Blėstanti saulė. 1968. Estijos dailės muziejus

Ši paroda reprezentuoja vieną galimą požiūrį į XX amžiaus antrosios pusės Estijos meną, kai jam buvo būdingi konfliktai ir prisitaikymas prie naujos po Antrojo pasaulinio karo nusistovėjusios politinės tvarkos. Tai, kaip sovietų valdžia suprato meno ir menininkų vaidmenį visuomenėje, kardinaliai skyrėsi nuo požiūrių, formavusių meną prieškario Estijos Respublikoje. Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje ir šeštojo dešimtmečio pradžioje Sovietų Sąjungoje vyravo griežtas stalininio socialistinio realizmo kanonas, pagal kurį menininkai turėjo realistiškai tarpininkauti ideologinėms komunistų partijos žinutėms. Šeštojo dešimtmečio antroje pusėje sovietinė visuomenė pamažu tapo liberalesnė, o partijos reikalavimai menui tapo ne tokie griežti, tačiau oficialūs nurodymai sovietinei kultūrai išliko iki devintojo dešimtmečio.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti KUMU meno muziejų:

Kadriorg dailės muziejus

Weizenbergi 37, Tallinn

Paroda „Stilingi daiktai: baldai ir dekoratyvinis menas iš Estijos muziejų kolekcijų“
2022 05 18–2022 09 04

Praeities objektai padeda atgaivinti istoriją. Puodeliai, foteliai ir kiti praktiški kasdieniai daiktai atskleidžia tų laikų mąstymą ir estetines nuostatas, kada jie buvo sukurti ir naudojami. Dekoratyvinių elementų simbolika ir šių objektų formos, spalvos ir medžiagos atspindi socialines ir ekonomines aplinkybes, besikeičiančius grožio standartus ir net karinius praradimus bei pergales.
Parodoje pagrindinis dėmesys skiriamas baroko, rokoko ir ampyro stiliams bei susijusiems XIX a. atgimimo stiliams.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Atvira skulptūrų saugykla“
2022 05 18–2024 12 31

Nežinomas menininkas. Belvederio Apolonas. XIX amžius. Estijos dailės muziejus

Skulptūra sudaro nedidelę, bet išskirtinę Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos dalį, kuri iki šiol visuomenei buvo rodoma labai mažai. Pirmajame Kadriorgo pilies aukšte eksponuojama užsienio skulptūrų kolekcija leis apžvelgti Estijos istorinius ryšius su Vakarų Europos ir Rusijos skulptūromis. Kolekciją sudaro daugiau nei 250 kūrinių, sukurtų nuo XVIII iki XX amžiaus, o jo centre – skulptūros klasikos ir sovietinės Rusijos meno kopijos. Greta portretų yra nemažai figūrinės ir dekoratyvinės skulptūros pavyzdžių.
Atviros saugyklos ekspozicija leidžia iš arčiau pažvelgti į skulptūros meną, susipažinti su pagrindinėmis skulptūros technikomis ir medžiagomis.
Daugiau apie parodą.

Nuolatinė Kadriorg meno muziejaus paroda

Aleksei Bogoljubov. Talino uostas. 1853. Estijos meno muziejus

Parodoje eksponuojami XVI–XVIII a. paveikslai, XVIII–XX a. olandų, vokiečių, italų ir rusų meistrų Vakarų Europos ir Rusijos taikomoji dailė ir skulptūra. Nuolatinėje Kadriorgo dailės muziejaus ekspozicijoje pristatoma Estijos dailės muziejaus užsienio meno kolekcijos grietinėlė, kurią daugiausia sudaro Vakarų Europos ir Rusijos XVI–XX a. paveikslai, skulptūros ir taikomoji dailė.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti meno muziejų „Kadriorg“:

Mikkel muziejus

Weizenbergi 28, Tallinn

Paroda „Karlas Morgensternas: Tartu mokslininko meno kūrinių kolekcija“
2022 05 14–2022 08 21

Daniel Caffé. Karlo Morgensterno portretas. 1798 m. Tartu universiteto biblioteka

Johanas Karlas Simonas Morgensternas (1770–1852) buvo Tartu universiteto profesorius po jo atidarymo 1802 m. Jis specializavosi klasikinės filologijos, estetikos, retorikos ir meno istorijos srityse. Jis buvo universiteto bibliotekos ir dailės muziejaus įkūrėju.
Mažiau žinomas faktas, kad Karlas Morgensternas pats kolekcionavo meną ir padovanojo savo kolekciją universitetui. Parodoje pristatomi jo kolekcijos brangakmeniai ir grafika, apibūdinantys pagrindines jo kolekcijos temas, atspindintys Renesanso epochos idėjų paveikto Tartu universiteto mokslininko interesų spektrą. Ypatingas dėmesys skiriamas gliptikai – Morgensternas brangakmenius studijavo dėstydamas ir kaip privatus asmuo, domėdamasis senovės menu.
Daugiau apie parodą.

Nuolatinė muziejaus ekspozicija

Nežinomas dailininkas. Paukštidė. 18–19 a. Estijos meno muziejus

Nuolatinės muziejaus ekspozicijos pagrindą sudaro Europos ir Kinijos keramika ir porcelianas bei Vakarų Europos paveikslai iš buvusios Johanneso Mikelio kolekcijos.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Mikelio muziejui 25. Rytietiškas porcelianas“
Nuolatinė muziejaus ekspozicija

Bijin (grožio) figūra Imari spalvų schemoje. Japonija. Apie 1750 m. Porcelianas. Estijos dailės muziejus, Johanneso Mikelio kolekcija

Estijos dailės muziejaus filialas, skirtas privačiai Johanneso Mikelio kolekcijai, buvo atidarytas 1997 m. 2022 metais Mikelio muziejus su specialia programa mini 25 metų jubiliejų, o jo atidarymo akordas bus atnaujintos Rytų porceliano parodos atidarymas. Šį kartą daugiau dėmesio skiriama kūrinių atsiradimui Mikelio kolekcijoje, taip pat daiktų istorijai, paskirčiai ir gamybos būdams.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Mikkel muziejų:

Adamson-Eric muziejus

Lühike jalg 3, Tallinn

Paroda „Medžiagų kaita. Dizainas ir naujos technologijos“
2022 04 08–2022 09 25

Kartas Ojavee ir Johanna Ulfsak. Tiesioginiai srautai. 2016 m.

Paroda „Medžiagų įtaka. Dizainas ir naujos technologijos“ tyrinėja įvairių medžiagų ir naujausių technologijų panaudojimą šiuolaikinių Estijos menininkų ir dizainerių kūryboje. Tarp kitų darbų galite pamatyti išmaniuosius Kärt Ojavee ir Johanna Ulfsak audinius, Siim Karro baldus, pagamintus iš grybų žaliavų, turinčių neigiamą anglies pėdsaką, ir originalų Darios Popolitovos kūrybiškumą. Paroda kviečia pamąstyti apie mūsų asmeninį santykį su medžiagomis ir medžiagų poveikį aplinkai bei visuomenei.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Modernizmas ir įvairovė“
2022 03 01–2022 12 30

Adamson-Eric darbų koliažas: Apyrankė. 1964‒1968; Autoportretas (Piemuo). 1931 m.; Porcelianiniai indai. 7 dešimtmetis; Ispanijos peizažas su arbūzu. 1931. Visi meno kūriniai Estijos dailės muziejaus

Adamsonas-Ericas (1902‒1968) yra vienas ryškiausių Estijos modernistų menininkų. Jis buvo talentingas ir nepaprastai įvairiapusis kūrėjas, per savo gyvenimą tapęs legenda. Adamsonas-Ericas buvo vienas iš nedaugelio menininkų, vienodai stiprių kaip tapytojas ir beveik visose taikomosios dailės ir dizaino srityse. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje Adamsonas-Ericas dėl daugybės kelionių buvo vienas reikšmingiausių Estijos meno kosmopolitų, gyvenęs ir dirbęs įvairiose Europos vietose. Jis taip pat buvo aktyvus ir drąsus Estijos kultūrinio gyvenimo dalyvis bei reikšmingas visuomenės veikėjas. Be to, jis aktyviai dalyvavo kuriant ir organizuojant Estijos meno gyvenimą, o pokariu buvo gerbiamu dailės mokytoju, paveikusiu kelias kartas.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Adamson-Eric muziejų:

Fotografijos muziejus „Fotografiska“

Telliskivi 60a-8, Tallinn

Stereotipinis kinietės, kaip žmonos ir motinos, nesavanaudiškai kitais besirūpinančios moters, vaidmuo niekada nebuvo Liao idealas. Menininkės tikslas – būti nepriklausoma moterimi, apibrėžta ne klasikinių normų, o kažkuo kitu – kažkuo nežinomu. Liao projektą inicijavo jos draugų reakcija, kuri jos mylimąjį Moro, 5 metais jaunesnį už menininkę, laikė per jaunu Liao. Moro tapo moters mūza, o menininkės nuotraukos ėmė vaizduoti neįprastą vyro ir moters dinamiką.

Pixy Liao meta iššūkį tradiciniam vyro ir moters santykių stereotipui, todėl ši paroda nepalieka nieko neutralaus, sukeldama nuo žiūrovo priklausančias emocijas, nesvarbu, ar tai būtų sumaištis, džiaugsmas, pasilinksminimas, pasibjaurėjimas, nuostaba ar priklausymo jausmas. Liao darbai ne tik laužo lyčių vaidmenis, bet ir verčia susimąstyti apie kitas praktikas, kurias tradiciškai laikome normaliomis romantiniuose santykiuose.
Daugiau apie parodą.

Carla Gannis paroda „Tavo žvilgsnis priklauso man“
2022 04 22–2022 08 28

Kaip rasti muziejų „Fotografiska“:

„Kai“ meno centras

Peetri 12, Noblessner, Tallinn

Paroda „Ars viva 2022 – Suvokimo agentai“
2022 04 09–2022 08 07

Mooni Perry „Binlang Xishi“ (2021–2022). Nuotrauka: vaizdo įrašas. Menininko sutikimu

Šioje parodoje pristatomi šeši menininkai, ars viva prizo laureatai: Lewisas Hammondas, Tamina Amadyar ir Mooni Perry, taip pat trys iškilūs menininkai iš Baltijos regiono – Laura Põld, Anastasia Sosunova ir Jānis Dzirnieks.

Metaforiškai paroda traktuoja menininkus kaip agentus suvokimo lauke – kūrėjus, turinčius ypatingą pažinimą ir buvimą, pernešančius kritines žinias ir aštrias emocines būsenas. Jų drąsa yra beribė ir kritiškai priešintis kažkam, arba išlikti sąmoningai dviprasmiškam.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti meno centrą „Kai“:

Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejus

Lai 17, Tallinn

Paroda „Estijos dizaino įvadas“
Nuolatinė ekspozicija

Didžiausioje iki šiol nuolatinėje Estijos dizaino parodoje „Estijos dizaino įvadas“ – beveik 500 objektų, dizaino darbų ar fotografijų iš daugiau nei 200 dizainerių ar įmonių. Paroda apima laikotarpį nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų su Lorupo ir Liuterio gamyklų gamybos pavyzdžiais, taip pat tokiais darbais kaip Huumi pirties krosnelė, apdovanota Red Dot apdovanojimu, Mare Kelpman darbais.
Daugiau apie parodą.

Paroda „Surinkti darbai“
Nuolatinė ekspozicija

Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejuje dabar veikia didžiausia iki šiol nuolatinė Estijos taikomosios dailės paroda. Antrame muziejaus aukšte esančioje ekspozicijoje, kurios plotas 450 m², yra daugiau nei 2000 beveik 400 menininkų darbų. Parodoje apžvelgiama Estijos taikomosios dailės raida ir pristatomi šioje srityje dirbusių ir dabar dirbančių menininkų darbai nuo praėjusio amžiaus pradžios iki šių dienų – nuo ​​Adamson-Eric iki Tanel Veenre.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti Estijos taikomosios dailės ir dizaino muziejų:

 Galerija „Hobusepea“

Hobusepea St 2, Tallinn

Tim Høibjerg, Triin Marts ir Siiri Jüris grupinė paroda „Ir tada kraštas įsitvirtina“
2022 05 05–2022 05 30

Grupinėje Tim Høibjerg, Triin Marts ir Siiri Jüris parodoje „Ir tada kraštas įsitvirtina“ nagrinėjamos sudėtingos temos, susijusios su emociniais santykiais ir troškimu. Parodos pavadinimas pasiskolintas iš Anne Carson „Eros the Bittersweet“ (1986). Dalyvaujančius menininkus vienija domėjimasis fizine patirtimi – jie žvelgia į kūną kaip į archyvą, medžiagą, peizažą, indą ir prieglobstį, o eksponuojami kūriniai (tapyba, skulptūra, video, instaliacija) atspindi žaidimo ir intymumo galią. Menininkai – dialoge vieni su kitais, su medžiagomis ir su jais susijusiomis tradicijomis – apmąsto, kaip geismas formuoja mūsų būtį, kaip jis kuria ir laužo mus ir kaip mes nuolat stengiamės sušvelninti aštrias abejonių briaunas.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti galeriją „Hobusepea“:

Galerija „Draakon“

Pikk 18, Tallinn

Hanno Soans ir Silvia Sosaar paroda „Religinis apsivalymas“
2022 05 04–2022 05 28

Parodoje eksponuojami gestai, kurie lieka eksperimentais, ir gestai, suteikiantys eksponuojamiems objektams papildomos vertės. Galingoje Silvijos Sosaar instaliacijoje „memento mori“ skliausteliuose yra trapi Hanno Soanso kūryba ir religingai kalbama apie viešąjį jos pasirodymą prieš Rusijos ambasadą. Parodos erdvinės nuorodos driekiasi nuo Saremos per Kaliningradą ir Miunsterį iki Talino, o laikas nuo Latvijos Henriko Livonijos kronikos (XIII a.) iki šių dienų.

„Religinis apsivalymas“ kyla kaip spontaniška reakcija į praktikos struktūrizuotą aplinką. „Religijos apsivalymas“ sujungia savo sparnus su erdve, pripildyta viešais ritualais, nesvarbu, ar jis galiausiai pasirodo meno salėje, ar kaip šventas paveikslas, ar kaip grobis. „Tikėjimo apsivalymas“ bent keletą akimirkų prikausto dėmesį – simbolinis pasakojimas apie istorinę praeitį ar dabartį ar bent jau nerimą keliantį šio gesto potencialą. „Religinis apsivalymas“ yra higieniška procedūra, kuri, kaip žinoma, reguliariai atliekama.
Daugiau apie parodą.

Kaip rasti galeriją „Draakon“:

Galerija „Tallinn Art Hall“

Vabaduse Väljak 6, Tallinn

Galerijoje „Tallinn Art Hall“ vyks memorialinė paroda „Leo“, skirta Leonhardui Lapinui, svarbiam Estijos meno veikėjui. Tai duoklė neseniai išėjusiam Leonhardui Lapinui (2022 m.), kurio kūryba ir veikla buvo glaudžiai susijusi su „Tallinn Art Hall“ šiuolaikinio meno institucija. Tarp eksponatų yra gerai žinomos Lapino serijos „Procesai“ (1980–1995 m., Estijos dailės muziejus) ir „Ritmai sferoje“ (1992 m., privati ​​kolekcija). Leonhardo Lapino tekstų ir eilėraščių rinktinė taip pat yra neatsiejama parodos dalis.
Daugiau apie parodą.