Prasideda vasara – metas leistis į keliones. Rygos meno parodos ir muziejai birželio mėnesį laukia Jūsų, tad kaip ir kiekvieną mėnesį paruošėme Jums Rygos muziejų ir galerijų parodų sąrašą.
Latvijos nacionalinis dailės muziejus
Jaņa Rozentāla laukums 1, Rīga
Paroda „Purvītis“ 2022 05 28–2022 10 09
Vizualinis Purvyčio parodos tapatumas. 2022 m.
Paroda „PURVĪTIS“ skirta žymaus latvių dailininko Vilhelmo Purvyčio 150 m. jubiliejui. Nacionalinės tapybos pradininkas ir ambicingiausias modernizuotojas Vilhelmas Purvytis (Vilhelms Purvītis, 1872–1945) yra pripažintas viena svarbiausių Latvijos XX a. pirmosios pusės vizualiojo meno asmenybių. Amžių sandūroje meistriški sniego ir ankstyvo šiaurinio pavasario tapytojo darbai stebėti Sankt Peterburge, Paryžiuje, Miunchene, Berlyne, Vienoje ir kituose Europos meno centruose. Žymiausias Pabaltijo moderniosios dailės atstovas taip pat įsitraukė į šiuolaikiškas peizažo žanro permainas ir sulaukė sėkmės užsienyje, pelnė autoritetą Rygos meno gyvenime ir nekintamai aukštą statusą Latvijos meno pasaulyje. Daugiau apie parodą.
Auseklis Baušķenieks. Autoportretas už stiklo. 1986. Kartonas, aliejus. LNMM kolekcija
Paroda „Epochos vizionierius. Auseklis Baušķenieks“ skirta menininko kūrybai, kurioje jis daugiausia dėmesio skiria žmogaus, visuomenės, mokslo ir technikos problemoms. Parodą sudaro keturios viena į kitą suaugančios sekcijos – žmogus kaip individas, žmogus ir šeima, žmogus ir visuomenė, mokslas ir ateitis. Parodą papildo trys Baušķeniekso sukurti kinetiniai objektai, apibūdinantys aistringą autoriaus domėjimąsi radiju. Daugiau apie parodą.
Gunārs Cīlītis. Iliustracija Karlo Skalbes pasakai „Pasaka apie Verdiną”. 1979 m.
Gunārs Cīlītis (1927–2007) – tapytojas ar grafikas? Pats Cīlītis galvojo ir jautėsi kaip tapytojas, tai buvo svarbiau už viską, bet visada atsirasdavo kažkas, kas tai pakeisdavo. Tačiau kad ir kas tai būtų – piešinys, lėlių filmo vaizdas, mažas animacinis filmukas, knygos ar žurnalo iliustracija – kiekvienam meno kūriniui tuo metu buvo skiriamas dėmesys kaip svarbiausiam. Daugiau apie parodą.
Ieva Balode, Michaelas Higginsas. Iš filmo „Thanatophobia“. 2022 m. Vieša fot.
Ievos Balode paroda krypsta į baimės visuomenėje temą, kuri ypač aktuali šiandien, po dvejų metų pandemijos ir dabartinių karo Ukrainoje baisybių. Baimė visada egzistavo įvairiose gradacijose ir formose: nežinomybės, tamsos, priešo, mirties baimė. Nuo pat žmonijos atsiradimo baimė buvo žmonijos varomoji jėga ir kliūtis. Tai instinktyvi jėga, privertusi žmoniją suformuoti bendruomenes, siekiant saugumo ir prieglobsčio nuo tamsoje tykančių pavojų. Mirties baimė privertė civilizacijas statyti šventyklas, o žmones pašvęsti savo gyvenimą tam, kad paruoštų visuomenę pomirtiniam gyvenimui.
Parodoje „Baimės kilpa“ pristatoma instaliacija, susidedanti iš kelių projektorių, rodančių 16 mm filmų fragmentus ir fotocheminius vaizdus, kurių mechaninė prigimtis, sąveikaudama su erdvės architektūra, sukuria lengvo nerimo jausmą, primenantį apie materialaus pasaulio trapumą. Paroda lankytojams suteikia galimybę susipažinti su fotochemine kinojuosta kaip kinetiniu objektu, kuris kartu su daugeliu kitų analoginių projektorių apšviečia muziejaus salę kitokia šviesa. Daugiau apie parodą.
Parodoje eksponuojami XX a. 60–90 metų fotografijų serija ir atskiri fotografijos darbai iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus (LNMM). Kolekciją sukūrė Gunārs Binde, Māra Brašmane, Uldis Briedis, Zenta Dzividzinska, Andrejs Grants, Gunārs Janaitis, Gvido Kajons, Valts Kleins, Sarmīte Kviesīte, Aivars Liepins, Inta Ruka ir Egons Spuris. Daugiau apie parodą.
Daiga Grantiņa. Šventykla #3. 2020. Mediena, medžiaga, dažai, 45 x 67 x 5 cm. Fot. Steve James
Dailės muziejuje „Rygos birža“ pristatoma didžiausia iki šiol Latvijoje personalinė tarptautinį pripažinimą pelniusios latvių menininkės Daigos Grantinės darbų paroda.
Specialiai šiai parodai, kuri kartu yra ir sugrįžimas namo, Daiga Grantiņa sukaupė savo praktikoje išplėtotą skulptūrinį žodyną ir su juo susijusius elementus, pristatydama atkurtus ir naujai sukurtus su vieta susietus kūrinius. „Lauko erdvė“ signalizuoja apie simboliškesnį autoriaus kūrybos skaitymą, keičiant akcentus nuo procesu grįsto kūrybinio darbo į įsišaknijusias proto fiksacijas.
Šioje parodoje menininkės vizijos išdėstytos įsivaizduojama įstriža linija, juosiančia visą didžiulės salės perimetrą. Skulptūrų-tipologijų serija, atsekama įstrižai, suskaido ritmą ir atskleidžia gestų modelius, kurie palaipsniui susilieja, sukurdami visapusišką erdvės ir patirties pojūtį. Parodos centre integruotas apverstas skulptūrinis elementas – raudonas „bokštas“, kuris anksčiau buvo eksponuojamas Grantiņa ekspozicijoje „Saulės šuo“ Latvijos paviljone 58-ojoje Venecijos meno bienalėje. Šių objektų linijinį išdėstymą galima patirti kaip erdvinės kompozicijos įrašą, kaip skulptūrinių piešinių kalbą: „Lauko erdvė“ nuskaito fizinę erdvę kaip laisvą formą, į kurią galima patekti. Daugiau apie parodą.
Paroda „Nuo gyvenimo iki meno: Tailando bendruomenių atspindžiai per vietinius Tailando šiuolaikinius menininkus ir tekstilę“ 2022 04 22–2022 06 26
Jakkai Siributr. Darbas iš serijos „Du penki šešiasdešimt vienas“. Detalė. Tailandas, 2018. Siuvinėjimas. Fot. Alexander Vonsensey
Karališkoji Tailando ambasada Stokholme kartu su dailės muziejumi „Rygos birža“ išdidžiai pristato parodą, vaizduojančią kultūros autentiškumą iš įvairių Tailando vietų per tapybą ir tekstilę. Ekspoziciją sudaro dvi dalys: Tailando šiuolaikinių menininkų kūriniai ir Tailando tekstilė. Keturi šiuolaikiniai Tailando menininkai Angkrit Ajchariyasophon, Jehabdulloh Jehsorhoh, Tanupon En-on ir Jakkai Siributr savo darbuose atspindi praėjusių metų kovas, įkvėpimą iš vietos bendruomenių kultūros, gamtos ir gyvenimo būdo bei savo požiūrį į tai, kas yra tailandietiškumas. Eksponuojama tailandietiška tekstilė yra iš šiaurės, šiaurės rytų, pietų bei centrinės Tailando dalies ir demonstruoja įvairias šilko audimo ir dažymo technologijas bei įvairius nuostabius raštus. Daugiau apie parodą.
Irano metalo apdirbimo tradicijos yra glaudžiai susijusios su islamu, kilusios iš Persų Sasanidų dinastijos (224–651 m.), kai meistrai perėmė ir sukūrė Romos, Bizantijos ir Vidurinės Azijos objektų pavyzdžius. Islamo metalo apdirbimas dažniausiai siejamas su Irano teritorija, kur yra metalo rūdos gavybos vietos.
Latvijos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijoje esanti iranietiškų aromatų ir smilkalų paroda pagal gamybos technikų ir dekoratyvinių motyvų seką priklauso XIX ir XX amžiaus Irano metalo gaminiams, atspindintiems anksčiau susiformavusias Vakarų kelionių tradicijas. Daugiau apie parodą.
Paroda „Vêtements modeliai. Mados archetipai“ buvo sukurta bendradarbiaujant su Europos ir Viduržemio jūros regiono civilizacijų muziejumi (Le Mucem) Marselyje (Prancūzija). 2020 metais ji buvo itin sėkmingai pristatyta Marselyje, o dabar Latvijos visuomenei pristatoma atnaujinta versija.
Kodėl marškiniai be rankovių šnekamojoje kalboje vadinami „maike“ ir mėlyni prancūzų darbininkų kombinezonai tapo mados industrijos pagrindu ir įkvėpimu? Kaip espadrilės, susijusios su konkrečia geografine vietove, paplito visame pasaulyje ir yra beveik kiekvienoje drabužių spintoje? O kokiais būdais treninginės kelnės iš sporto salės pateko į miesto kultūros centrą, taip pat įkvėpė aukštosios mados korifėjų Yves’ą Saint-Laurent’ą (1936–2008)?
Paroda, kurioje mada matoma kaip socialinės antropologijos reiškinys, leidžia atsekti drabužių kelionę per šimtmečius ir mados tendencijas. Nekeičiant savo originalaus dizaino, apatinis trikotažas, drobiniai batai, espadrilės, darbininkų sijonas, sportinis ir škotiškas kostiumai įrodo tvarumą, peržiūrint iš naujo jų koncepciją. Drabužiai, kurie iš pradžių buvo sukurti tam tikroms darbo funkcijoms atlikti, bėgant metams, išsaugant medžiagas ir technologijas, tapo archetipu – modeliu ir pagrindu tolimesnėms interpretacijoms. Iš naujo pristatyti ir išbandyti šie kostiumai atspindi socialinę istoriją, kuri kartais įgaudavo ir politinių įvykių, ir socialinių judėjimų pasisavinto simbolio statusą.
Kaip rasti Taikomojo meno ir dizaino muziejų:
Romano Sutos ir Aleksandros Beļcovos muziejus
Elizabetes iela 57a, dz. 26, Rīga
Paroda „Ludolfas Libertas – art deco teatro karalius“ 2022 03 01–2022 12 30
Ludolfas Libertas (1895–1959) buvo vienas ryškiausių XX amžiaus 2–4 dešimtmečių teatro menininkų. Jo sukurti spektakliai išsiskiria išraiškinga fantazija, ryškiomis spalvomis ir formų turtingumu.
Libertas pasižymėjo ypatingu gebėjimu suvokti publikos troškimus, mokėjo scenoje užburti magišką pasaulį, stebinantį ir jaudinantį tiek kritikus, tiek žiūrovus. Pakėlus uždangą, Liberto scenografijos dažnai buvo sutinkamos ovacijomis, net šiandien žiūrint į šių spektaklių scenografijos eskizus ir nuotraukas toks jaudulys suprantamas. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Romano Sutos ir Aleksandros Beļcovos muziejų:
Meno centras „Zuzeum“, Lāčplēša iela 101, Rīga
Baltijos šalių šiuolaikinio meno paroda „Išaugom? Užaugom?“ 2022 06 04–2022 11 20
Amanda Ziemele. Monotipija iš serijos „Žirgas“, 2019 m. Aliejus ant popieriaus VV fondo kolekcija. Fot. Ansis Starks.
Baltijos šalių šiuolaikinio meno paroda „Išaugom? Užaugom?“ Rygos meno centre „Zuzeum“ pristato itin ryškią Baltijos šalių šiuolaikinio meno kolekciją, kurioje akcentuojami socialiniai privataus kolekcionavimo aspektai. Tai projektas, kuriuo siekiama suvienyti Estijos, Latvijos ir Lietuvos meno kolekcininkus ir palengvinti viešą bei tarptautinę prieigą prie privačiose kolekcijose esančio meno ir besikuriančios meno infrastruktūros Baltijos šalyse. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti meno centrą „Zuzeum“:
Meno galerija MuseumLV ir kultūros centras Grata JJ
Andreja Pumpura iela 2, Rīga
Personalinė Jānis Deinats paroda „Jānis Deinats. Laikai. Taip miela“ 2022 05 26–2022 07 09
Žymus fotografas Jānis Deinats fotografuoja nuo 1989 m. Jis garsėja kaip išskirtinis portretistas, tačiau iki šiol jo portretų parodos nebuvo surengtos.
Jāņio Deinatso fotografiniai portretai yra vizualus jo amžiaus liudijimas. Paroda „Laikai. Taip Miela” parodys daugiau nei 70 Latvijos įžymybių, visuomenei gerai žinomų žmonių, įskaitant politikus, sporto žvaigždes, muzikantus, poetus ir aktorius, portretus. Tačiau būkime atviri, tai ir paroda apie užmarštį. Jeigu šiandien į parodą įeitų būrys jaunų žmonių, dauguma jų paklaustų, kas gi tie seni vyrai ir moterys. O kaip bus po 20 metų? Šiomis dienomis įžymybės greitai virsta anonimais. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti meno galeriją MuseumLV ir kultūros centrą Grata JJ:
Remiantis asmeniniu impulsu dar kartą peržiūrėti vaikystės nostalgiją ir kritiškai apsvarstyti griežtai (abėcėlės tvarka) suskirstytą, tačiau labai neaiškų Latvijos Sovietų Socialistinės Respublikos (LSSR) enciklopedijos turinį, Bi-Dža, Ge-Ilk, Mir-Nul montuoja naujus pamatus Elzos Sīlės kūriniams.
Parodos kontekste didaktinė (-ės) ideologinė (-ės) sistema (-os), paprastai užmaskuota (-os) ir pristatoma (-os) kaip gundantys vaizdai masinio platinimo kontekste, atveria kelią kintamo formato kūrinių serijai, kurioje atsižvelgiama į jų ideologinę konstrukciją. Sīle nuomone, plačiai paplitusio pasipriešinimo populistinei kalbai problema yra įskiepyta į individo kritinio mąstymo įgūdžius, kurie dar labiau įsipainioja į dominuojantį kultūrinį naratyvą ir daugybę ideologinių kovos laukų. Sīle tvirtina, kad tai yra kertinė (meninė) padėtis, kurią reikia užimti. Daugiau apie parodą.
Minint Latvijos Respublikos ir Moldovos Respublikos diplomatinių santykių 30-metį, muziejuje „Rygos Art Nouveau Center“ bus eksponuojama paroda „Tradicinė Moldovos palaidinė „Ia“ – kultūrinio tapatumo elementas“. Šlovingos Moldovos palaidinės su kruopščiai siuvinėtomis rankovėmis, vadinamos altiță, sudaro ryšį tarp praeities ir dabarties, prisidedant prie rankdarbių tradicijos tęstinumo.
Paroda sukurta bendradarbiaujant su Moldovos Respublikos ambasada Latvijos Respublikoje.
Kostiumai sukurti bendradarbiaujant su Moldovos Respublikos nacionaliniu etnografijos ir gamtos istorijos muziejumi Kišiniove, turinčiu turtingiausią tradicinių moldavų kostiumų kolekciją. Iš senovinių raštų kuriamos siuvinėtos etnografinės palaidinės, kurias papildo sijonai ir kiti kostiumo elementai. Juos gamina Șezătoare Basarabiei, didžiausių Moldovos bendruomenių, kurios aistringai mėgsta siuvinėti, nariai. Jie daug ko išmoko, pamažu atgaudami šio meno specifiką, dirbo neįsivaizduojamai sunkų darbą. Parodoje bus eksponuojami penkiolikos damų darbai – penkiolika skirtingų tautinių kostiumų, kuriuos kiekviena moteris pasigamino sau, kurie yra autentiški ir originalūs. Șezătoare Basarabiei siekia sukurti ryšį tarp muziejaus ar šeimos paveldo ir jo ateities, kad net po 100 ir 200 metų mūsų palikuonys galėtų įkvėpti šių vertybių. Paroda yra dalis Europoje vykdomų veiklų, propaguojančių šį simbolinį moldavų drabužį. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Rygos Art Nouveau stiliaus muziejų:
Meno centras „Digital Art House“
Skolas iela 2, Rīga
Multimedijos parodos – tai naujas būdas patirti meną: grandiozinio mastelio pasaulinio garso menininkų paveikslų projekcijos, animuotos skaitmeninių menininkų, lydimos kvapą gniaužiančios muzikos. Visa tai – ramioje, modernioje atmosferoje. Nebūtina būti meno žinovu ar turėti tapybos technikų žinių, kad apsilankęs parodoje gautum teigiamų emocijų vandenyną.
„Stebuklingas Gaudi pasaulis“
Kas pirmiausia ateina į galvą išgirdus žodį Barselona?
Gatves užliejanti saulės šviesa, romantika, tvankios ispaniškos šypsenos ir kvapą gniaužianti architektūra. Žaviesi formų drąsa, ryškiomis akinančiomis spalvomis, netikėtais sprendimais. Mįslingojo Antonio Gaudžio architektūra.
Visa tai – ir Barselonos entuziazmas, ir Gaudi darbų magija – naujoje parodoje „Stebuklingas Gaudi pasaulis“!
Įsitaisykite patogiai. Einame pasivaikščioti į Park Güell, sustojame prie Guelio rūmų, kurie taip primena Venecijos rūmus. O kas tai per žvynais apaugusi besiranganti pabaisa? Batllo namas. Pažvelkime į Figueres namą ir Bellesguard bokštą – šviesos ir naujovių iliuziją visose detalėse. Čia yra ir Sagrada Familia. Sagrada Familia – garsiausias ir prieštaringiausias Gaudžio kūrinys.
Galbūt mūsų 20 minučių kelionė per Gaudžio miestą atskleis architektūros genijaus paslapčių šydą.
Paroda paremta pasauliniu reiškiniu tapusia Japonijos vizualiųjų menų (1600–1868) kryptimi – ukiyo-e graviūromis.
Vėliau graviūros sužavėjo madingus Europos menininkus, būtent iš jų impresionistai sėmėsi įkvėpimo, perėmė naujus išraiškos būdus.
Pažodiniu vertimu ukiyo-e reiškia „plaukiojantis pasaulis“, iš pradžių vadintas „mirtinguoju pasauliu“. Vėliau buvo persigalvota ir pradėta suvokti kaip „prabėgančių malonumų pasaulis“ ir „meilės pasaulis“.
Ukiyo-e spaudiniai dėl savo plataus paplitimo Edo laikotarpiu (dabartinis Tokijas) yra sąlyginai pigūs. Iš pradžių jie turėjo grynai utilitarinę funkciją: reklamavo įvairaus populiarumo ir prestižo linksmų kvartalų gyventojų paslaugas, vaizdavo kabuki teatro aktorius, iliustravo visokią fantastiką.
„Digital Art House“ meno erdvėje ukiyo-e kryptis bus pristatyta kaip žavus panardinimo šou, lydimas muzikos.
„Digital Art House“ atidaroma personalinė Izraelio menininkės Polinos Pobereshsky paroda.
„Mano stilių galima pavadinti simbolika, bet šis žodis man atrodo apgailėtinas. Savo darbus vadinu istorijomis be žodžių. Man patinka, kad kiekvienas žiūrovas juos „skaito“ skirtingai, savaip. Kiekvienas mato savo istoriją. Tai yra gerai.“
„Svajonių knyga“ – tai istorijos, kuriose realybė persipina su fantazijomis, o veikėjai gyvena skirtingais laikais ir tuo pačiu toje pačioje erdvėje, tai yra taip, kaip įmanoma tik sapne.
„Nuo Monet iki Kandinskio“
Multimedijos ekspozicija vienija 14 žymiausių modernizmo atstovų šedevrus – XIX–XX a. meno judėjimų kolekciją.
Unikali animacinių paveikslų kompozicija su muzikos akompanimentu sukuria nuostabią atmosferą, panardinančią žiūrovus į genialių protų kuriamą pasaulį.
Paroda kviečia keliauti į XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios meno pasaulį, kai kultūra ir visuomenė patyrė nepaprastų globalių įvykių. Tuo metu šiems didiesiems menininkams pavyko atrasti neišsenkamą prasmės šaltinį, kuriame „tradicija“ matė tik chaosą ir kvailumą.
Jų paveiksluose yra begalė vizualinių galvosūkių, kurie žiūrovą panardina į netikėtų kontrastų ir ryškių, nepamirštamų emocijų labirintą. Šiandien, pasitelkus skaitmenines technologijas, šie paveikslai įgauna naują gyvenimą ir prasmę.
„Digital Art House“ leidžia žmogų perkelti į kitą erdvę ir pasinerti į genijų Monet, Kandinsky, Edgar Degas ir daugelio kitų darbus, apsuptus šviesos ir garso šokio. Tai kelionė į modernizmo pasaulį per technologijas, kurios apšviečia ir formuoja visiškai naują požiūrį į meną.
Atėjo laikas herojams sugrįžti. Šį kartą su svaiginančia technologija.
Vienas iš tokio pobūdžio Baltijos šalyse multimedijos centrų – „Skaitmeninio meno namai“ – šiuo metu rengia ambicingą animacijos projektą „Bearslayer. Hero sugrįžimas“, kuris nacionalinį epą vėl pristatys modernia, didelio masto forma. Su monumentaliais ekranais, kurie supa žiūrovus 360 laipsnių kampu. Leidžiantis į įtraukiantį potyrį, kuris sugrąžina jus į mitų ir legendų laikus, kai dievai buvo jauni ir bebaimiai, neįsivaizduojamos stiprybės herojai vaikščiojo žeme, o jų širdys degė drąsa.
Ryga – pilnas meno ir kultūros miestas. Rygos muziejai laukia jūsų, tad kiekvieną mėnesį paruošiame Rygos meno muziejų ir parodų apžvalgą, kurią rasite čia.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.
Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!
Ačiū!
Jūs sėkmingai prisijungėte prie naujienlaiškių prenumeratos.
