Nacionalinės tapybos pradininkas ir ambicingiausias modernizuotojas Vilhelmas Purvytis (Vilhelms Purvītis, 1872–1945) yra pripažintas viena svarbiausių Latvijos XX a. pirmosios pusės vizualiojo meno asmenybių. Amžių sandūroje meistriški sniego ir ankstyvo šiaurinio pavasario tapytojo darbai atsidūrė garsiausiuose meno centruose Sankt Peterburge, Paryžiuje, Miunchene, Berlyne, Vienoje ir kituose Europos miestuose. Žymiausias Pabaltijo moderniosios dailės atstovas taip pat įsitraukė į modernias peizažo žanro permainas ir sulaukė sėkmės užsienyje, pelnė autoritetą Rygos meno gyvenime ir nekintamai aukštą statusą Latvijos meno pasaulyje.
Europietiško latvių klasiko vardas Latvijos meno istorijoje ir bendruomenės akyse tapo vienu nacionalinio identiteto simbolių. Poetiškais archetipais „purvytiški“ įvaizdžiai, motyvai ir nuotaika išlaiko savo esatį mūsų vaizdingos aplinkos pojūtyje ir matyme. Tapytojo sukurtas gimtosios šiaurietiškos gamtos vaizdas, taip pat kaip ir klasiškai sukomponuotas idiliškas Latvijos kraštovaizdis metų laikų kaitoje, dažnai vertinamas kaip nacionalinio peizažo kanonas.
Purvytis sulaukia ypatingo dėmesio kaip aukštojo meno mokslo idėjos kūrėjas nepriklausomoje Latvijoje, kaip pirmasis Latvijos dailės akademijos rektorius ir Kraštovaizdžio dirbtuvių vadovas bei kartu prestižinio Rygos miesto dailės muziejaus (dab. Latvijos nacionalinio dailės muziejaus) direktorius, nacionalinės dailės kolekcijos kūrėjas ir reprezentacinių tarptautinių parodų rengėjas.
Peizažo meistrui skirtą jubiliejinę retrospektyvą sudaro įvairių kūrybos periodų darbų rinktinė iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus kolekcijos – didžiausias likęs menininko paveikslų ir grafikos rinkinys, kurį papildo eksponatai iš Liepojos ir Tukumo muziejų kolekcijų bei įvairių vietinių privačių kolekcijų.
Purvyčio meninė saviugda ir stilistinė kaita parodoje atskleidžia viską nuo plenerų studijų ir neoromantiškų peizažų iki plačių tautinės tradicijos panoramų, paženklintų klasikinėmis tradicijomis ir didingais interjerais.
„Dailės darbo giliausia būtis nesuvokiama ir neišsemiama. (…)
Didžiųjų meistrų darbai yra amžinai gražūs ir neatsibostantys, nes jie sukurti su milžiniška dvasios galia. (…)
Iš tikro dailės darbo išplaukia amžiais nesuvokiamas grožis.“
(Vilhelmas Purvytis)
2021 m. lapkritį UNESCO generalinės konferencijos 41 sesijoje priimtu nutarimu Vilhelmo Purvyčio 150-asis jubiliejus yra įtrauktas į UNESCO 2022 m. švęstinų dienų kalendorių. Tarptautiniu mastu skatinant pasaulio kultūrų daugialypiškumo ir vertybių sampratą, UNESCO mini šalims narėms svarbius įvykius, taip pat išryškina asmenybes, kurios savo darbu svariai prisidėjo prie švietimo, mokslo ir kultūros plėtros.
Parodos metu Latvijos nacionalinis dailės muziejus siūlo dar neregėtą galimybę: pakilus pastoliais 4 metrų aukštyje pamatyti vieną iš Purvyčio sienų paveikslų, puošiančių III aukšto fojė – peizažą „Koknesės pilies griuvėsiai“, sukurtą 1907 m.
Nuo 2022 m. gegužės 28 d. iki spalio 9 d. Latvijos nacionalinis dailės muziejus (Ryga, Jaņa Rozentāla laukums 1) kviečia aplankyti parodą „Purvītis“.
Originalaus teksto autorė: Aija Braslini