Rygos muziejai ir meno parodos gegužės mėnesį laukia Jūsų, o lankytis Rygoje vėlyvą pavasarį, kai visas miestas žydi, yra tiesiog malonumas. Kaip ir kiekvieną mėnesį paruošėme Jums Rygos muziejų ir galerijų parodų sąrašą. Labai rekomenduojame suplanuoti šią trumpą išvyką ir mėgautis kelione bei Rygos menų patyrimais.
Ieva Balode, Michaelas Higginsas. Iš filmo „Thanatophobia“. 2022 m. Vieša fot.
Ievos Balode paroda krypsta į baimės visuomenėje temą, kuri ypač aktuali šiandien, po dvejų metų pandemijos ir dabartinių karo Ukrainoje baisybių. Baimė visada egzistavo įvairiose gradacijose ir formose: nežinomybės, tamsos, priešo, mirties baimė. Nuo pat žmonijos atsiradimo baimė buvo žmonijos varomoji jėga ir kliūtis. Tai instinktyvi jėga, privertusi žmoniją suformuoti bendruomenes, siekiant saugumo ir prieglobsčio nuo tamsoje tykančių pavojų. Mirties baimė privertė civilizacijas statyti šventyklas, o žmones pašxfvęsti savo gyvenimą tam, kad paruoštų visuomenę pomirtiniam gyvenimui.
Parodoje „Baimės kilpa“ pristatoma instaliacija, susidedanti iš kelių projektorių, rodančių 16 mm filmų fragmentus ir fotocheminius vaizdus, kurių mechaninė prigimtis, sąveikaudama su erdvės architektūra, sukuria lengvo nerimo jausmą, primenantį apie materialaus pasaulio trapumą. Paroda lankytojams suteikia galimybę susipažinti su fotochemine kinojuosta kaip kinetiniu objektu, kuris kartu su daugeliu kitų analoginių projektorių apšviečia muziejaus salę kitokia šviesa. Daugiau apie parodą.
Dzintros Vilks vardas yra vienas ryškiausių Latvijos tekstilės ir pluošto meno pasaulyje. Jau daug metų parodos lankytojus džiugina kūrybinė meistrės rašysena: atpažįstama ir savita, įvairi ir nuolat ieškanti naujų įspūdžių, formų ir medžiagų.
„Natiurmortas su migruojančiu paukščiu“ – tai menas ir gamta. Nuo pat karjeros pradžios gamta buvo svarbiausia Dzintros Vilks tema. Semdamasi įkvėpimo iš miško, pievos, vėjo, vabzdžių, paukščių, metų laikų ir žolės stiebų, autorė kuria gobelenus ir erdvines kompozicijas pagal motyvą ar formą, išreikštą tekstilės meno kalba. Nors Dzintros Vilks darbuose gamta turi vizualinę pirmenybę, ji visada perteikia gilesnę prasmę, ypatingą žinią, kurią neša naujai sukurtas kūrinys. Daugiau apie parodą.
Intos Celmiņa tapybos paroda „To Say the Unsayable“ 2022 02 17–2022 05 29
Aštuntajame dešimtmetyje Inta Celmiņa prisistatė mene, užėmusi saugią vietą Latvijos kultūros istorijoje. Personalinė paroda Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje apibendrina penkiasdešimties metų kūrybą, atspindinčią jos tapybos manieros stilistinį kintamumą.
Mėgstamiausias Intos Celmiņos motyvas – muzika, kurią ji lygina su spalvų menu: „Jei muzika suvokiama klausantis, o protą pasiekiantys garsai yra visiškai abstraktūs, tai lygiai taip pat lengva stebėti spalvų derinius iškart nežiūrint.“
Reikia džiaugtis ir laukti, kol garso ar spalvų gijos sukurs aidą pojūčiuose ir atskleis menininko idėją. Inta Celmiņa tiria galimybes vaizduoti garso įspūdį drobėje tiek su muzika susijusiomis temomis, tiek peizažo motyvais, tapydama muzikantus ir aptardama su jais klasikinės muzikos ir vizualiojo meno socialines užduotis bei kompozicines sąsajas. Daugiau apie parodą.
Parodoje eksponuojami XX a. 60–90 metų fotografijų serija ir atskiri fotografijos darbai iš Latvijos nacionalinio dailės muziejaus (LNMM). Kolekciją sukūrė Gunārs Binde, Māra Brašmane, Uldis Briedis, Zenta Dzividzinska, Andrejs Grants, Gunārs Janaitis, Gvido Kajons, Valts Kleins, Sarmīte Kviesīte, Aivars Liepins, Inta Ruka ir Egons Spuris. Daugiau apie parodą.
Daiga Grantiņa. Šventykla #3. 2020. Mediena, medžiaga, dažai, 45 x 67 x 5 cm. Fot. Steve James
Dailės muziejuje „Rygos birža“ pristatoma didžiausia iki šiol Latvijoje personalinė tarptautinį pripažinimą pelniusios latvių menininkės Daigos Grantinės darbų paroda.
Specialiai šiai parodai, kuri kartu yra ir sugrįžimas namo, Daiga Grantiņa sukaupė savo praktikoje išplėtotą skulptūrinį žodyną ir su juo susijusius elementus, pristatydama atkurtus ir naujai sukurtus su vieta susietus kūrinius. „Lauko erdvė“ signalizuoja apie simboliškesnį autoriaus kūrybos skaitymą, keičiant akcentus nuo procesu grįsto kūrybinio darbo į įsišaknijusias proto fiksacijas.
Šioje parodoje menininkės vizijos išdėstytos įsivaizduojama įstriža linija, juosiančia visą didžiulės salės perimetrą. Skulptūrų-tipologijų serija, atsekama įstrižai, suskaido ritmą ir atskleidžia gestų modelius, kurie palaipsniui susilieja, sukurdami visapusišką erdvės ir patirties pojūtį. Parodos centre integruotas apverstas skulptūrinis elementas – raudonas „bokštas“, kuris anksčiau buvo eksponuojamas Grantiņa ekspozicijoje „Saulės šuo“ Latvijos paviljone 58-ojoje Venecijos meno bienalėje. Šių objektų linijinį išdėstymą galima patirti kaip erdvinės kompozicijos įrašą, kaip skulptūrinių piešinių kalbą: „Lauko erdvė“ nuskaito fizinę erdvę kaip laisvą formą, į kurią galima patekti. Daugiau apie parodą.
Paroda „Nuo gyvenimo iki meno: Tailando bendruomenių atspindžiai per vietinius Tailando šiuolaikinius menininkus ir tekstilę“ 2022 04 22–2022 06 26
Jakkai Siributr. Darbas iš serijos „Du penki šešiasdešimt vienas“. Detalė. Tailandas, 2018. Siuvinėjimas. Fot. Alexander Vonsensey
Karališkoji Tailando ambasada Stokholme kartu su dailės muziejumi „Rygos birža“ išdidžiai pristato parodą, vaizduojančią kultūros autentiškumą iš įvairių Tailando vietų per tapybą ir tekstilę. Ekspoziciją sudaro dvi dalys: Tailando šiuolaikinių menininkų kūriniai ir Tailando tekstilė. Keturi šiuolaikiniai Tailando menininkai Angkrit Ajchariyasophon, Jehabdulloh Jehsorhoh, Tanupon En-on ir Jakkai Siributr savo darbuose atspindi praėjusių metų kovas, įkvėpimą iš vietos bendruomenių kultūros, gamtos ir gyvenimo būdo bei savo požiūrį į tai, kas yra tailandiškumas. Eksponuojama tailandietiška tekstilė yra iš šiaurės, šiaurės rytų, pietų bei centrinės Tailando dalies ir demonstruoja įvairias šilko audimo ir dažymo technologijas bei įvairius nuostabius raštus. Daugiau apie parodą.
Paroda „Kawanabe Kyōsai (1831–1889)“ iš parodų serijos „Azijos meno istorijos“ 2022 03 01–2022 05 29
Kavanabe Kōōsai (河 鍋 暁 斎, 1831–1889). Žuvis. Fragmentai. Japonija, XIX a. Popierius, spalvotas medžio raižinys. LNMM kolekcija. Vieša fot.
Parodoje pristatomi trys XIX amžiaus japonų menininko Kawanabe Kyōsai (河鍋暁斎, 1831–1889) ukiyo-e darbai, kuriuos muziejus įsigijo už baltų–vokiečių dailininko Georgo Wilhelmo Timmo (1820–1895) dovanojimą. Daugiau apie parodą.
Paroda „Vêtements modeliai. Mados archetipai“ buvo sukurta bendradarbiaujant su Europos ir Viduržemio jūros regiono civilizacijų muziejumi (Le Mucem) Marselyje (Prancūzija). 2020 metais ji buvo itin sėkmingai pristatyta Marselyje, o dabar Latvijos visuomenei pristatoma atnaujinta versija.
Kodėl marškiniai be rankovių šnekamojoje kalboje vadinami „maike“ ir mėlyni prancūzų darbininkų kombinezonai tapo mados industrijos pagrindu ir įkvėpimu? Kaip espadrilės, susijusios su konkrečia geografine vietove, paplito visame pasaulyje ir yra beveik kiekvienoje drabužių spintoje? O kokiais būdais treninginės kelnės iš sporto salės pateko į miesto kultūros centrą, taip pat įkvėpė aukštosios mados korifėjų Yves’ą Saint-Laurent’ą (1936–2008)?
Paroda, kurioje mada matoma kaip socialinės antropologijos reiškinys, leidžia atsekti drabužių kelionę per šimtmečius ir mados tendencijas. Nekeičiant savo originalaus dizaino, apatinis trikotažas, drobiniai batai, espadrilės, darbininkų sijonas, sportinis ir škotiškas kostiumai įrodo tvarumą, peržiūrint iš naujo jų koncepciją. Drabužiai, kurie iš pradžių buvo sukurti tam tikroms darbo funkcijoms atlikti, bėgant metams, išsaugant medžiagas ir technologijas, tapo archetipu – modeliu ir pagrindu tolimesnėms interpretacijoms. Iš naujo pristatyti ir išbandyti šie kostiumai atspindi socialinę istoriją, kuri kartais įgaudavo ir politinių įvykių, ir socialinių judėjimų pasisavinto simbolio statusą.
Kaip rasti Taikomojo meno ir dizaino muziejų:
Romano Sutos ir Aleksandros Beļcovos muziejus
Elizabetes iela 57a, dz. 26, Rīga
Paroda „Ludolfas Libertas – art deco teatro karalius“ 2022 03 01–2022 12 30
Ludolfas Libertas (1895–1959) buvo vienas ryškiausių XX amžiaus 2–4 dešimtmečių teatro menininkų. Jo sukurti spektakliai išsiskiria išraiškinga fantazija, ryškiomis spalvomis ir formų turtingumu.
Libertas pasižymėjo ypatingu gebėjimu suvokti publikos troškimus, mokėjo scenoje užburti magišką pasaulį, stebinantį ir jaudinantį tiek kritikus, tiek žiūrovus. Pakėlus uždangą, Liberto scenografijos dažnai buvo sutinkamos ovacijomis, net šiandien žiūrint į šių spektaklių scenografijos eskizus ir nuotraukas toks jaudulys suprantamas. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Romano Sutos ir Aleksandros Beļcovos muziejų:
Meno centras „Zuzeum“
Lāčplēša iela 101, Rīga
Paroda „Pavasaris-22“ 2022 03 05–2022 05 22
Šioje parodoje pristatomi meno kūriniai tyrinėja žmogaus sąveiką su viešąja ir privačia erdve, realiais ir įsivaizduojamais pasauliais bei asmeniniais mikrokosmosais – nuo mūsų vaikystės svajonių iki mūsų silpnybių. Jie dokumentuoja XX amžiaus antrąją pusę ir 21 amžiaus pirmąją dalį, apimdami žmones ir jų nuotaikas. Lankytojai kviečiami susėsti ir pasikalbėti apie savo jausmus, kuriuos sukelia aktualijos. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti meno centrą „Zuzeum“:
Meno galerija MuseumLV ir kultūros centras Grata JJ
Ši paroda – tai tyrimas apie visuomenę, paimtas iš 3 kartų perspektyvos. Projekto autoriai tvirtina, kad dabar, esant pabėgėlių krizėms, mums visiems reikia vizualizuoti pasakojimus apie žmonių gyvenimus už tėvynės ribų, pasakojimus apie viltį, apie tarpusavio supratimą, apie meilę žmogui nepaisant tautybės. Šis projektas – apie drąsą eiti toliau, apie norą būti judėjime, nes pasaulis pilnas galimybių. Mums visiems reikia draugiško patarimo ir nuoširdaus dalyvavimo, o šiandien pasirinkusiųjų gyventi ne gimtinėje patirtis tampa atrama išvykusiems iš savo tėvynės. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti meno galeriją MuseumLV ir kultūros centrą Grata JJ:
Sabīne Šnē interpretuoja Gaią kaip gyvą būtybę ir moterį. Ji kvėpuoja, juda, mato, klauso ir bendrauja. Gaia mieste kiekvienas iš utilitarinės sistemos dvikojų antropomorfinių produktų atrodo taip, tarsi būtų tiesiog žiedadulkės, mikrobas, bakterijos ar virusas. Jiedu yra kartu gyvenantys vienetai, kurie sąveikauja, papildo vienas kitą ir prieštarauja vienas kitam. Gaios vizualizacija parodoje atsispindi naujai sukurtų darbų serijoje: vinilo spaudiniuose, spausdintuose skaitmeniniuose piešiniuose ir vaizdo įrašuose.
Kas yra Sabīne? Ar ji Gaiai yra „partnerė“ ar „parazitė“? Daugiau apie parodą.
Paroda „Nothing To Write Home About by Jenny’s“ 2022 02 17–2022 05 15
„Nothing To Write Home About“ suburia keturis skirtingų kartų menininkus, kurie kiekvienas atkreipia dėmesį į įprastą, poetišką ir kasdienį mūsų aplinkos keistumą. Grupinėje parodoje eksponuojami Niujorko fotografo Carterio Seddono (g. 1986 m.) darbai, Morag Keil (g. 1985), įsikūrusio Londone, JK, sienų instaliacijos, Gina Fischli (g. 1989), šiuo metu gyvenančios Ciuriche, Šveicarijoje, skulptūriniai meno kūriniai ir Joe Brainardo (1942–1994), svarbaus rašytojo iš Niujorko poetų mokyklos ir žinomo pop menininko, serija mikrokoliažinių kūrinių. Daugiau apie parodą.
Parodoje eksponuojamos studentų korporacijos „Selonia“ tradicijos, simboliai ir istorinės relikvijos.
Konstantīns Pēkšēns (1859 m. kovo 8 d. Mazsalacos savivaldybė – 1928 m. birželio 23 d. Bad Kisingenas, Vokietija) yra vienas iš korporacijos „Selonia“ įkūrėjų ir pirmasis jos senjoras. „Selonia“ parengta paroda „Skirta Konstantīns Pēkšēns“ supažindina su korporacijos indėliu į Latvijos Respublikos paskelbimą, Nepriklausomybės karą, organizuojant viešąjį latvių tautos gyvenimą. Parodoje pasakojama apie korporacijos tradicijas, parodoma jos simbolika ir istorinės relikvijos, kurios išdidžiai perduodamos iš kartos į kartą. Daugiau apie parodą.
Paroda „Šviesos“. Ramonos Pēkšēna ir Margaritos Budze stiklo ir dizaino darbai 2022 03 08–2022 05 22
Stiklo pramonės menininkė Ramona Pēkšēna ir dizainerė Margarita Budze parodoje „Šviesos“ demonstruoja originalius šiuolaikinio meno kūrinius. Savo kūrybinę veiklą R. Pēkšēna plėtoja eksperimentinėmis naujovėmis ir itin įmantriai derindama daugybę medžiagų ir stiklo apdirbimo technikų. R. Pēkšēnos turima estetika yra ryškiai šiuolaikiška ir paremta klasikinės vizijos pagrindais. Lygiagrečiai su dizainerio profesija M. Budzė jau keletą metų plėtoja savo kūrybinę kryptį veidrodžių projektavimo srityje. Veidrodinis stiklas naudojamas techniškai sudėtingo ir sudėtingo dizaino veidrodžiams bei interjero objektams gaminti. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Rygos Art Nouveau stiliaus muziejų:
Meno centras „Digital Art House“
Skolas iela 2, Rīga
Multimedijos parodos – tai naujas būdas patirti meną: grandiozinio mastelio pasaulinio garso menininkų paveikslų projekcijos, animuotos skaitmeninių menininkų, lydimos kvapą gniaužiančios muzikos. Visa tai – ramioje, modernioje atmosferoje. Nebūtina būti meno žinovu ar turėti tapybos technikų žinių, kad apsilankęs parodoje gautum teigiamų emocijų vandenyną.
„Stebuklingas Gaudi pasaulis“
Kas pirmiausia ateina į galvą išgirdus žodį Barselona?
Gatves užliejanti saulės šviesa, romantika, tvankios ispaniškos šypsenos ir kvapą gniaužianti architektūra. Žaviesi formų drąsa, ryškiomis akinančiomis spalvomis, netikėtais sprendimais. Mįslingojo Antonio Gaudžio architektūra.
Visa tai – ir Barselonos entuziazmas, ir Gaudi darbų magija – naujoje parodoje „Stebuklingas Gaudi pasaulis“!
Įsitaisykite patogiai. Einame pasivaikščioti į Park Güell, sustojame prie Guelio rūmų, kurie taip primena Venecijos rūmus. O kas tai per žvynais apaugusi besiranganti pabaisa? Batllo namas. Pažvelkime į Figueres namą ir Bellesguard bokštą – šviesos ir naujovių iliuziją visose detalėse. Čia yra ir Sagrada Familia. Sagrada Familia – garsiausias ir prieštaringiausias Gaudžio kūrinys.
Galbūt mūsų 20 minučių kelionė per Gaudžio miestą atskleis architektūros genijaus paslapčių šydą.
Paroda paremta pasauliniu reiškiniu tapusia Japonijos vizualiųjų menų (1600–1868) kryptimi – ukiyo-e graviūromis.
Vėliau graviūros sužavėjo madingus Europos menininkus, būtent iš jų impresionistai sėmėsi įkvėpimo, perėmė naujus išraiškos būdus.
Pažodiniu vertimu ukiyo-e reiškia „plaukiojantis pasaulis“, iš pradžių vadintas „mirtinguoju pasauliu“. Vėliau buvo persigalvota ir pradėta suvokti kaip „prabėgančių malonumų pasaulis“ ir „meilės pasaulis“.
Ukiyo-e spaudiniai dėl savo plataus paplitimo Edo laikotarpiu (dabartinis Tokijas) yra sąlyginai pigūs. Iš pradžių jie turėjo grynai utilitarinę funkciją: reklamavo įvairaus populiarumo ir prestižo linksmų kvartalų gyventojų paslaugas, vaizdavo kabuki teatro aktorius, iliustravo visokią fantastiką.
„Digital Art House“ meno erdvėje ukiyo-e kryptis bus pristatyta kaip žavus panardinimo šou, lydimas muzikos.
„Digital Art House“ atidaroma personalinė Izraelio menininkės Polinos Pobereshsky paroda.
„Mano stilių galima pavadinti simbolika, bet šis žodis man atrodo apgailėtinas. Savo darbus vadinu istorijomis be žodžių. Man patinka, kad kiekvienas žiūrovas juos „skaito“ skirtingai, savaip. Kiekvienas mato savo istoriją. Tai yra gerai.“
„Svajonių knyga“ – tai istorijos, kuriose realybė persipina su fantazijomis, o veikėjai gyvena skirtingais laikais ir tuo pačiu toje pačioje erdvėje, tai yra taip, kaip įmanoma tik sapne.
„Nuo Monet iki Kandinskio“
Multimedijos ekspozicija vienija 14 žymiausių modernizmo atstovų šedevrus – XIX–XX a. meno judėjimų kolekciją.
Unikali animacinių paveikslų kompozicija su muzikos akompanimentu sukuria nuostabią atmosferą, panardinančią žiūrovus į genialių protų kuriamą pasaulį.
Paroda kviečia keliauti į XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios meno pasaulį, kai kultūra ir visuomenė patyrė nepaprastų globalių įvykių. Tuo metu šiems didiesiems menininkams pavyko atrasti neišsenkamą prasmės šaltinį, kuriame „tradicija“ matė tik chaosą ir kvailumą.
Jų paveiksluose yra begalė vizualinių galvosūkių, kurie žiūrovą panardina į netikėtų kontrastų ir ryškių, nepamirštamų emocijų labirintą. Šiandien, pasitelkus skaitmenines technologijas, šie paveikslai įgauna naują gyvenimą ir prasmę.
„Digital Art House“ leidžia žmogų perkelti į kitą erdvę ir pasinerti į genijų Monet, Kandinsky, Edgar Degas ir daugelio kitų darbus, apsuptus šviesos ir garso šokio. Tai kelionė į modernizmo pasaulį per technologijas, kurios apšviečia ir formuoja visiškai naują požiūrį į meną.
Atėjo laikas herojams sugrįžti. Šį kartą su svaiginančia technologija.
Vienas iš tokio pobūdžio Baltijos šalyse multimedijos centrų – „Skaitmeninio meno namai“ – šiuo metu rengia ambicingą animacijos projektą „Bearslayer. Hero sugrįžimas“, kuris nacionalinį epą vėl pristatys modernia, didelio masto forma. Su monumentaliais ekranais, kurie supa žiūrovus 360 laipsnių kampu. Leidžiantis į įtraukiantį potyrį, kuris sugrąžina jus į mitų ir legendų laikus, kai dievai buvo jauni ir bebaimiai, neįsivaizduojamos stiprybės herojai vaikščiojo žeme, o jų širdys degė drąsa.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.
Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!
Ačiū!
Jūs sėkmingai prisijungėte prie naujienlaiškių prenumeratos.
