Dace Džeriņa. Išsivadavimas. Vaizdo įrašo momentinė nuotrauka. 2002. Autoriaus nuosavybė. Vieša nuotrauka | Šiuolaikinio meno centro „Kim?“ nuotr.
Pavasarį atsinaujina ne tik gamta, bet ir muziejų bei parodų ekspozicijos. Tiek daug naujų parodų per mėnesį Rygoje dar nesame matę. Tad, šylant orams, siūlome susiplanuoti trumpą kultūrinę išvyką. Ryga – puikus pasirinkimas trumpai kelionei. Leiskitės į šią kelionę ir aplankykite Rygos muziejus ir parodas. Peržiūrėkite, kiek daug įdomių parodų vyksta – Rygos muziejai ir meno parodos balandį laukia Jūsų!
Latvijos nacionalinis dailės muziejus
Jaņa Rozentāla laukums 1, Rīga
Birutos Delle paroda „Tapyba kiekvieną dieną“ 2024 01 27–2024 04 21
Biruta Delle (1944) – labai vertinama ir mylima latvių menininkė, tapanti daugiau nei šešiasdešimt metų. Ji mokėsi individualiai pas pedagogą Anšą Stundą, buvo labai perspektyvi mokinė. „Neturėjau laisvo laiko – niekada. Bet aš to ir nenorėjau“, – rašo Delle savo autobiografijoje (2007). Po dvejų metų studijų Latvijos dailės akademijoje pas Konrād Ubānas, ji paliko universitetą. Jaunoji tapytoja palaikymą rado tarp bitnikų kavinėje „Kaza“. „Po valandos tai buvo mano antrasis universitetas“. Nuo 1967 metų Birutos Delle kūriniai pradėti eksponuoti įvairiose parodose, nuo šio laikotarpio juos įsigyja Latvijos dailininkų sąjunga bei Latvijos nacionalinis dailės muziejus. Daugiau apie parodą.
Aija Jurjāne. Krosnelė, sandėliuko durys su Caravaggio kalendoriumi. 2012. Popierius, akvarelė. Šeimos turtas. Viešа nuotrauka
Aija Jurjānė (1944–2015) – unikali Latvijos šiuolaikinės tapybos atstovė, kurios kūryba vis mažiau žinoma jaunajai kartai ir platesnei publikai. Pirmasis Jurjanės paveldo tyrimų žingsnis buvo monografinis meno albumas „Jaunystės šaltinis. Aija Jurjāne“ (leidykla „Neputns“, sudarytoja Sandra Krastiņa), tačiau jos kūryba dar niekada nebuvo surinkta į vieną didelę parodą. Daugiau apie parodą.
Paroda „Iekāres vardu“ 2024 04 27–2024 07 28
Dace Džeriņa. Išsivadavimas. Vaizdo įrašo momentinė nuotrauka. 2002. Autoriaus nuosavybė. Vieša nuotrauka
Parodoje pristatomi XX amžiaus Latvijos menininkai, kurie drąsiai kalba apie seksualumo ir geismo fenomeną. Be to, projekte su jau sukurtais ar specialiai parodai sukurtais darbais dalyvauja ir šiuolaikiniai menininkai, interpretuodami visuomenėje vis dar nepatogias temas tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros, instaliacijos ir videomeno medijose. Daugiau apie parodą.
Edo laikotarpiu (1603–1868 m.) Tōkaidō buvo svarbiausias kelias, jungiantis Kiotą ir Edą. Jis driekėsi palei rytinę Japonijos pakrantę, o jo vaizdųgrožis padarė įtaką daugeliui menininkų.
Latvijos nacionalinio dailės muziejaus (LNMM) kolekcijoje saugomi šeši Utagawa Hiroshige (1797–1858) ukiyo-e spaudiniai iš skirtingų „53 Tōkaidō stočių“ ciklų. Būtent dėl šio ciklo Hiroshigi tapo žinomas kaip vienas geriausių ukiyo-e grafikos peizažų tapytojų kartu su savo jau gerai žinomu amžininku Katsushika Hokusai (Katsushika Hokusai, 1760–1849). Daugiau apie parodą.
Paroda „Suzana. Vienos siuvinėtojos istorija“ 2024 03 09–2024 05 05
„Paljak“ – siuvinėjimo technika pagaminta panelė. Fragmentas. 19-o a. pab. pr. Medvilniniai, šilko ir vilnoniai siūlai. Uzbekistano valstybinio dailės muziejaus kolekcija. Nuotrauka: Natalija Nesterova
Siuvinėjimas yra viena sudėtingiausių tradicinio meno formų Uzbekistane. Istoriškai siuvinėjimas buvo neatsiejama moters kraičio dalis ir dažnai buvo naudojamas namų interjere. Šiais laikais jis tapo svarbiu dizaino ir mados elementu. „Suzani“ – dekoratyvinė sienų tekstilė, dažniausiai pasiūta iš medvilnės arba šilko audinio ir išsiuvinėta šilko siūlais. Terminas kilęs iš persų žodžio „suzan“, reiškiančio „adata“. Daugiau apie parodą.
Pietryčių Azijos meno kolekcija 2023 04 21–2024 04 14
Kolekcija skirta susipažinti su turtingu Pietryčių kultūros paveldu. Azija, pilna spalvų, raštų, medžiagų, technikų, simbolių ir tradicijų.
Pietryčių Azija yra viena iš pačių įvairiausių pasaulio kraštų, kuriame per šimtmečius vietinės tradicijos susiliejo su kaimyninėmis Indijos, Kinijos, Australijos ir Okeanijos kultūromis. Regiono kultūros paveldui įtakos turėjo ir istoriniai jūrų prekybos keliai, ir Europos kolonijinės galios. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti muziejų „Rygos birža“:
Taikomojo meno ir dizaino muziejus
Skārņu iela 10, Rīga
Paroda „Lietimui jautrus“ 2024 02 08–2024 04 21
Una Mikuda. Vėrinys Savianalizė. 2023 m. Apšvietimo kabelis, sidabrinis. Modelis: Asnāte Jakubāne; grimas: Viktorija Breikša. Nuotr. Mārtiņš Cīrulis
Įspūdinga Latvijos juvelyrikos meno asociacijos surengta paroda „Touch-sensitive“ pristato 23 autorių darbus, demonstruojančius platų skirtingų kartų menininkų individualios kūrybos stilistikos spektrą ir pabrėžiančius pramonės raidą bei nuoseklumą.
Parodos idėja paremta pasakojimais apie žmones, jų pasirinktus papuošalus ir už kūrinių slypinčius menininkus. Projekto pavadinimas taip pat nusako papuošalų prigimtį – būti sąlytyje su žmogaus kūnu. Ekspozicijoje pristatomi naujai sukurti originalūs menininkų darbai, pasakojimai apie kiekvieno dizainerio kūrybinę patirtį ir akimirka, kai papuošalas pagaliau sutinka savininką. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Taikomojo meno ir dizaino muziejų:
Romano Sutos ir Aleksandros Beļcovos muziejus
Elizabetes iela 57a, dz. 26, Rīga
Paroda „Kūno poezija. Aisedora Dunkan, Raimonds Dunkans ir plastinio šokio tradicija Latvijoje XX a. 2–3 deš.“ 2024 03 05–2025 02 01
Šokėja Beatrise Vīgnere. Portretas profiliu, visu ūgiu, tarsi skrendanti, plastiška šokio poza, basomis kojomis, po atviru dangumi. Vasara, 1920-ųjų antroji pusė. Literatūros ir muzikos muziejaus kolekcija. Nuotrauka: Kārlis Kreuzbergs
Amerikiečių šokėja ir choreografė Angela Isadora Duncan (1877–1927) yra ryškiausia šiuolaikinio šokio pradininkė. Ją palaikė brolis, šokėjas ir menininkas Raymond Duncan (1874–1966), kuriam plastinis šokis tapo jo gyvenimo filosofijos dalimi. Abu buvo įkvėpti senovės Graikijos meno ir kultūros, kuri buvo išreikšta tiek šokio spektakliuose, tiek kostiumuose – chitonuose ir togose – kuriuos jie dėvėjo: Isadora – scenoje, o Raymond – ir kasdieniame gyvenime. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti Romano Sutos ir Aleksandros Beļcovos muziejų:
Šia paroda meno centras pradeda naują ekspozicinę koncepciją, kai mažoji parodų salė naudojama kaip savarankiška meno erdvė – baltas kubas, leidžiantis lankytojui giliau pažvelgti į vieno autoriaus meno pasaulį.
Parodoje eksponuojama 30 meno kūrinių iš Zuzan kolekcijos, sukurtų 1936–1990 m., bus galima pažvelgti į įvairius Rudolfo Piņnio kūrybos etapus. Daugiau apie parodą.
Paroda „Kur pasislėpti!“ 2024 02 09–2024 05 19
Parodoje bus eksponuojama daugiau nei 350 Latvijos menininkų meno kūrinių, sukurtų sovietinės okupacijos metais, iš Zuzāni kolekcijos, Latvijos nacionalinio dailės muziejaus, privačių kolekcijų, taip pat Latvijos valstybinio kino ir fotografijos dokumentų archyvo.
„Kur slėptis!“ – ne klausimas, o patvirtinantis šauksmas, suvokiantis sovietinę tikrovę, skamba dailininko Robertso Stārosto 1954 m. spontaniškopiešinio antraštėje. Autoriaus raštas savo gramatiškai netaisyta išraiška ryškiai pažymi egzistencinius pasirinkimus, kuriuos turėjo padaryti žmonės. Šis pavadinimas pabrėžia kuratorės Sandros Krastinio ketinimą sukurti parodą dviem atskaitos taškais – temomis, susijusiomis su valdžia ir menininkų paieška laisvos saviraiškos kalba. Meno kūriniai, sukurti sovietinės okupacijos metais, 1945–1990 m., yra autentiški valdžios institucijoms duotų kyšių liudijimai, taip pat pasipriešinimo ir nepaisymo dvasia, kurią menininkai sugebėjo įtraukti į savo kūrinius, kurdami išvalytą nuo sovietinės ideologijos erdvę. Kartu paroda išryškina šiuolaikinio meno muziejaus ekspozicijų trūkumą ir sovietinę okupaciją. Daugiau apie parodą.
Pragyvenimas kainuoja pinigus. Kai kuriems rinka verslo idėją iš svajonės pasiruošusi paversti realybe. Kitiems durys atviros tik lygiagrečiai veiklai, pagrįstai tuo pačiu verslo modeliu – pasiūla ir paklausa. Daugiau apie parodą.
Nuo šimtmečio pradžios mūsų dėmesys buvo nukreiptas į būtinybę būti universaliems – skelbiama, kad dinamiškų pokyčių laikais tai taps vertingu įrankiu kasdieniam gyvenimui tvarkyti. Kapitalistiniam darbo ritmui diktuojant kasdienybės tempą, galima pasiekti hipnotizuojančią būseną, tarsi žvelgiant į nepaliaujamą vandens tėkmę. Šios beformės substancijos lipdymas yra pirminis materialus bendras parodai sukurtų darbų vardiklis. Įvairių taisyklių, vartotojiškų iliuzijų ir sistemų sūkuryje besisukantis žiūrovas kviečiamas tyrinėti aplinką, kurioje menininkas atskleidžia giliai asmeniškus, bet kartu ir socialius išgyvenimus, slypinčius už svajingos, bet trapios drobės. Daugiau apie parodą.
Kaip rasti šiuolaikinio meno centrą „Kim?“:
„Rygos Art Nouveau centro“ muziejus
Alberta iela 12, Rīga
Paroda „Fatališka moteris“ 2024 04 05–2024 05 26
„Rygos Art Nouveau centro“ muziejаus nuotr.
Paroda pristato femme fatale Art Nouveau dailėje. Parodoje eksponuojami taikomosios dailės objektai ir meno kūriniai iš privačių bei „Rygos Art Nouveau centro“ muziejaus kolekcijų, kuriuose – idealizuotas ir natūralus moters įvaizdis.
Kiekviename amžiuje moteris turėjo, turi ir turės savo svarbą. Art Nouveau laikotarpiu jos įvaizdis ir vaidmuo buvo ypač mistifikuotas ir šlovinamas, ji vaizduojama itin idealizuotomis, moteriškomis ir gundančiomis formomis. Liekną, patrauklią – ir dažnai– nuogą moterį banguotais plaukais galima išvysti menininkų ir dizainerių kurtuose juvelyrikos dirbiniuose, paveiksluose, knygų grafikoje, dekoratyvinėje dailėje ir reklamoje.
Parodoje „Fatališka moteris“ pristatomos buvusios aristokratijos damos, mitologinės būtybės, realistiški personažai, kurie kuria daugialypį vaizdą apie moters vaidmens ir statuso raidą XIX a. pab.- XX a. pr. Europos visuomenėje. Parodoje eksponuojamos porcelianinės lėkštės, vazos, puodeliai ir indai, dekoruoti buvusių aristokratijos damų veidais, dekoratyvūs ir praktiški metaliniai daiktai – vizitinių kortelių dėklai, kavos laikymo dėžutė iš Sankt Peterburgo, sausainių dėžutė iš Londono. Ypač įdomūs yra sienų tapybos pavyzdžių vaizdai, kuriuos tapytojai galėjo panaudoti meniškai dekoruodami patalpas. Moters įvaizdis populiarus ir reklamoje. Parodoje –Liepojos Voldemaro Bonicos konditerijos parduotuvėje pagamintų saldainių dėžutės dangtelis. Parodą papildo knygos, atvirukai, spalvotos litografijos, piešiniai ir paveikslai iš muziejaus kolekcijos.
Parodoje „Plytos“ Rygos art nouveau centro muziejuje eksponuojamos Latvijos plytų krosnyse XIX amžiaus antroje pusėje ir XX amžiaus pradžioje pagamintos plytos iš Latvijos istorinės statybinės keramikos entuziastų Mārtiņšo Lalvesaso, Jurijs Perevoščikovo ir Artūrso Altbergso kolekcijų. Istorines plytas papildys šiandien SIA „Lode“ ir SIA „Ceplis“ gaminamos produkcijos pavyzdžiai, įvairūs seni daiktai ir nuotraukos, susijusios su plytomis. Daugiau apie parodą.
Nuolatinė ekspozicija
Muziejaus kolekciją sudaro art nouveau stiliaus objektai, pagaminti arba naudoti Rygoje ir Latvijos teritorijoje XX amžiaus pradžioje. Tarp surinktų objektų yra baldų, interjero dizaino ir taikomosios dailės dirbinių, drabužių ir aksesuarų, meno kūrinių, namų apyvokos daiktų, fotografijų, dokumentų, spaudinių, paminklų, susijusių su Konstantino Pēkšeno gyvenimu, kūryba ir kt. Daugiau apie parodą.
Rūtos Kalmuka parodoje „Ryšiai“ daugiausia dėmesio skiria savo šeimos ir namų dokumentavimui, moterų vaidmenų ir tapatybių įvairovei.
Per daugiau nei dešimt metų sukurtos didelio formato nespalvotos Rūtos Kalmuka nuotraukos vaizduoja jos šeimos narius ir namus prie upės, ieškančius ryšio tarp gamtos, žmonių ir juos supančių įvykių. „Čia buvo obelis, kuri nudžiūvo, o dabar išlikęs tik kelmas, bet šalia gausiai pražydo senolis. Kažkas buvo prarasta, bet jo vietoje nuolat vėl klesti nauja. Ir viskas tarpusavyje susiję“, – sako menininkė. Daugiau apie parodą.
Multimedijos parodos – tai naujas būdas patirti meną: grandiozinio mastelio pasaulinio garso menininkų paveikslų projekcijos, animuotos skaitmeninių menininkų, lydimos kvapą gniaužiančios muzikos. Visa tai – ramioje, modernioje atmosferoje. Nebūtina būti meno žinovu ar turėti tapybos technikų žinių, kad apsilankęs parodoje gautum teigiamų emocijų vandenyną.
„Gustavas Klimtas. Su meile iki mirties“
Portretai, peizažai ir nuogų moterų tapymas nuostabiu judančio vaizdo formatu. Žavūs, jausmingi, naujoviški – šie epitetai tiksliai atpasakoja Gustavo Klimto paveikslus. Pamatysite ne tik visus pagrindinius kūrinius, menininkui pelniusius pasaulinę šlovę, bet ir dėl digital art house technologijų pasinersite į jo drobę. Jo „auksinio laikotarpio“ kūriniai tiesiogine prasme šviečia iš vidaus ir savo galia prilygsta ikonoms. Auksinės šviesos užtvindytoje salėje rodoma multimedijos instaliacija, kuri panardina žiūrovą į jausmingą moteriškų vaizdų pasaulį, apsuptą žavingos muzikos.
Paroda paremta pasauliniu reiškiniu tapusia Japonijos vizualiųjų menų (1600–1868) kryptimi – ukiyo-e graviūromis.
Vėliau graviūros sužavėjo madingus Europos menininkus, būtent iš jų impresionistai sėmėsi įkvėpimo, perėmė naujus išraiškos būdus.
Pažodiniu vertimu ukiyo-e reiškia „plaukiojantis pasaulis“, iš pradžių vadintas „mirtinguoju pasauliu“. Vėliau buvo persigalvota ir pradėta suvokti kaip „prabėgančių malonumų pasaulis“ ir „meilės pasaulis“.
Ukiyo-e spaudiniai dėl savo plataus paplitimo Edo laikotarpiu (dabartinis Tokijas) yra sąlyginai pigūs. Iš pradžių jie turėjo grynai utilitarinę funkciją: reklamavo įvairaus populiarumo ir prestižo linksmų kvartalų gyventojų paslaugas, vaizdavo kabuki teatro aktorius, iliustravo visokią fantastiką.
„Digital Art House“ meno erdvėje ukiyo-e kryptis bus pristatyta kaip žavus panardinimo šou, lydimas muzikos.
Multimedijos ekspozicija vienija 14 žymiausių modernizmo atstovų šedevrus – XIX–XX a. meno judėjimų kolekciją.
Unikali animacinių paveikslų kompozicija su muzikos akompanimentu sukuria nuostabią atmosferą, panardinančią žiūrovus į genialių protų kuriamą pasaulį.
Paroda kviečia keliauti į XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios meno pasaulį, kai kultūra ir visuomenė patyrė nepaprastų globalių įvykių. Tuo metu šiems didiesiems menininkams pavyko atrasti neišsenkamą prasmės šaltinį, kuriame „tradicija“ matė tik chaosą ir kvailumą.
Jų paveiksluose yra daugybė vizualinių galvosūkių, kurie žiūrovą panardina į netikėtų kontrastų ir ryškių, nepamirštamų emocijų labirintą. Šiandien, pasitelkus skaitmenines technologijas, šie paveikslai įgauna naują gyvenimą ir prasmę.
„Digital Art House“ leidžia žmogų perkelti į kitą erdvę ir pasinerti į genijų Monet, Kandinsky, Edgar Degas ir daugelio kitų darbus, apsuptus šviesos ir garso šokio. Tai kelionė į modernizmo pasaulį per technologijas, kurios apšviečia ir formuoja visiškai naują požiūrį į meną.
Hieronymus Bosch paveikslai ne tik vizualiai intriguoja, jie alsuoja alegorijomis ir įvairiais simboliais.
Daug simbolių laikui bėgant prarado savo prasmę, tačiau didelė dalis vis dar yra suprantami ir interpretuojami. Pavyzdžiui, vaisiai ir uogos menininko darbuose simbolizuoja nuodėmingą seksualumą, dideli paukščiai – nepasotinamą žmogaus geismą, stikliniai vamzdeliai ir kolbos – bergždžias alchemikų pastangas įminti gamtos paslaptis, įvairūs simboliai rodo žmogaus polinkį lošti, taip pat rajumą, godumą, pavydą.
Šioje apžvalgoje pateikiame 2024 metų balandžio mėnesio Rygos meno muziejų ir parodų sąrašą, o visus su šiomis parodomis susijusius straipsnius bei naujausius mėnesinius muziejų ir parodų sąrašus rasite skiltyje Rygos muziejai ir parodos.
Ką pamatyti Rygoje, kai visos meno parodos aplankytos? Čia rasite 10 įdomiausių Rygos objektų, kuriuos parinkome Jums.
Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.
Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!
Ačiū!
Jūs sėkmingai prisijungėte prie naujienlaiškių prenumeratos.
