Gimęs Teksase, vėliau Niujorke studijavo menus ir architektūrą. 1968 m. pradėjo kurti eksperimentinius teatralizuotus pasirodymus. „Aš niekada nestudijavau teatro. Jeigu būčiau jį studijavęs, dabar nekurčiau tokių spektaklių, kokius kuriu“, yra pasakęs R. Wilsonas. 1970 m. pasirodė R. Wilsono opera „Einšteinas paplūdimyje“, kurta kartu su kompozitoriumi Philip Glass ir choreografe Lucinda Childs. Ši opera išgarsino tris menininkus visame pasaulyje. „Einšteinas paplūdimyje“ sulaužė bet kokias nusistovėjusias operos taisykles – operoje nėra orkestro, įprastinio naratyvo, dialogų ir netgi pertraukų. Nors „Einšteinas paplūdimyje“ suskirstytas į keturis veiksmus, žiūrovai iš salės išeiti ir sugrįžti atgal gali kada tik panorėję. Operoje tyrinėjamas laikas ir erdvė – esminės Einšteino mokslinės temos. Tai atskleidžiama per muziką, šokį ir vizualumą – scenoje nuolatos pasirodo traukiniai, erdvėlaiviai ir laikrodžiai.
Po „Einšteino paplūdimyje“ prasidėjo jau penktą dešimtmetį trunkanti, įspūdinga Robert Wilsono karjera. Per ją R. Wilsonas yra pastatęs apie aštuoniasdešimt spektaklių ir operų. Beveik visi pastatymai – itin sėkmingi. Kartu su juo yra dirbusios tokios įžimybės kaip Lou Reed, William S. Burroughs, Tom Waits, Marina Abramovič, Willem Dafoe, Isabelle Huppert, Lady Gaga ir kt.
Wilsono pastatymų neįmanoma sumaišyti su niekuo kitu. Jie išsiskiria absoliučia precizika, švara, tvarka, lėtumu. Menininkui labai svarbus laiko ir erdvės, tylos ir triukšmo santykis, apšvietimas, aktorių judėjimas. Statydamas tiek savo paties parašytą pjesę, tiek Šekspyrą, ar „Traviatą“, R. Wilsonas lieka ištikimas sau. Visuose jo kūriniuose išvysime aktorius, ryškiais veidais, minimalistinius kostiumus bei scenografiją, lėtą, bet itin tikslią choreografiją. Savo darbuose R. Wilsonas apjungia konvencinio teatro ir operos elementus, performanso meną, architektūrą, šiuolaikinį šokį, dailę, eksperimentinę ir klasikinę muziką. Tai – teatro kūrėjas, visuomet ieškantis naujų sąveikos taškų tarp įvairiausių meno sričių.