Antanas Gudaitis (1904–1989) Moteris su kaktusu 1933 m., drb., al., 62×92 cm.

Kartu su rudeniu atkeliaujantis, 2022 m. rugsėjo 30 d. vyksiantis LXXIV Vilniaus aukcionas atsineša santykinai nedidelį, tačiau itin įspūdingą meno kūrinių rinkinį. Jį ryškiomis spalvomis papuošė daug aistrų žadanti klasikinių dailininkų plejada – Antanas Gudaitis (1904–1989), Adomas Galdikas (1893–1969), Antanas Žmuidzinavičius (1876–1966), Jonas Mackevičius (1872–1954), Pranas Gailius (1928–2015), Vladislovas Žilius (1939–2012) ir kt. Jos centre – ir reikšminga sukaktis: dailininko Sergejaus Gračiovo (1922–1993) šimtosios gimimo metinės.

„Pati aukciono kolekcija savo esme byloja, kad ne kiekybė svarbiausia – šįkart ji stebins kokybe, koncentruotumu bei retai meno rinkoje pasitaikančiais populiarių autorių kūriniais. Tai lėmė ekonominės miglos apimtas laikmetis, atvėręs išties puikias galimybes ieškantiems išskirtinių kūrinių, pildantiems kolekcijas ar tiesiog investuojantiems. Nelygu, kaip kas sugebės tuo pasinaudoti“, – sako Vilniaus aukciono namų vadovė, menotyrininkė dr. Simona Skaisgirė.

Svarbia data pažymėto LXXIV Vilniaus aukciono kolekcija suskirstyta į šešias temas, kuriose iš viso yra 74 lotai. Pirmųjų rubrikų fokuse šį kartą du įstabūs spalvos meistrai, kurių darbai pažers netikėtumų tiek žanro, technikos, tiek temų prasme.

Rubrikos „In focus: Antanas Gudaitis“ kūriniai įvaizdina tai, ką apie šį kūrėją kalba menotyrininkai: tai – jungtis tarp tarpukario Lietuvos modernizmo ir sovietmečiu prasidėjusių permainų. Kolekcijoje itin išsiskiria ankstyvojo kūrybos periodo darbai „Natiurmortas su silkėmis“ (1930) ir „Moteris su kaktusu“ (1933). Prisimenant, kad A. Gudaitis buvo vienas iš XX a. 4 deš. reformistiniais manifestais garsėjusios grupės „Ars“ iniciatorių ir nuosekliausiu arsininkų idėjų puoselėtojų, šiuos kūrinius galima vertinti kaip laikmečio liudininkus. Ši rubrika stebins ir guašu tapytais peizažais, moters akto piešiniais, pastele atliktais eskizais, kurie – nors ir atlikti skirtingomis technikomis – atskleidžia visapusišką ir ypatingą A. Gudaičio talentą bei jo vietą lietuvių dailės istorijoje.

Nemaža dalis nematytų kūrinių laukia kitoje rubrikoje, dedikuotoje S. Gračiovui, kurio gimimo šimtmečio sukaktimi pažymėti šie metai. Nors žinomas kaip nuostabių marinų meistras, dailininkas mėgo keliauti po svečias šalis ir fiksuoti ne tik jūrą, bet ir ten išgyventus įspūdžius, peizažus, žmonių veidus. Į LXXIV Vilniaus aukcioną atkeliavo kūriniai, nutapyti įvairiose egzotiškose kelionėse plaukiojant tolimųjų reisų laivais. „Kelionė S. Gračiovui buvo tai, kas leido atsiduoti gyvenimo tėkmei, palikti praeitį ir visa esybe išgyventi momento grožį“, – pažymi dr. S. Skaisgirė, pridurdama, kad net šiais laikais, kai bet kuris pasaulio taškas lengvai pasiekiamas, šie kūriniai atrodo labai egzotiškai.

Kairėje: Sergejus Gračiovas (1922–1993) Dakaro juodaodė ~1966 m., pop., gaušas, 57,2×31,5 cm. Dešinėje: Sergejus Gračiovas (1922–1993) Žvejotoja 1968 m., kart., past., 42×60 cm.

LXXIV Vilniaus aukciono rinkinio rubrikos „Lietuvos dailė“, „Išeivijos dailė“ ir „Lietuvos grafika“ pristatys, viena vertus, dažnai ieškomus, daugelio jau pamėgtus autorius, kita vertus, nemaža dalis šių autorių kūrinių taps netikėtu atradimu. Čia itin išsiskiria A. Galdiko kūrinys „Grybautoja“ (XX a. 3–4 deš.), kuriame plėtojamas ankstyvuoju kūrybos periodu dailininko itin pamėgtas figūrinės kompozicijos motyvas. Taip pat – A. Žmuidzinavičiaus peizažas „Krutulių kaimas Jeruzalėje | Jerozolinka“ (1946), tapytas aliejumi ant lentos ir įtrauktas į dailininko darbų katalogą.

Dar vienas lietuvių dailės perlas – dailininko J. Mackevičiaus kūrinys „Upės peizažas su valtimis“ (1930–1943), baigtas kurti Lietuvoje karo išvakarėse, prieš pasitraukiant į Vakarus. Minėtose rubrikose taip pat žiba P. Gailiaus kūrinių įvairovė, Leonardo Gutausko (1938–2021) mitologinis pasaulis, Viktoro Vizgirdos (1904–1993) bei Prano Domšaičio (1880–1965) peizažai ir kt.

Meno mylėtojai įvertins ir paskutinę aukciono rubriką „Litvakų dailė“, kurioje kolekcionierių dėmesio laukia dailininkas Mišelis Kikoinas (1892–1968), studijavęs kartu su draugu tapusiu Chaimu Sutinu. Vienas į aukcioną atkeliavusių jo kūrinių – „Gėlės mėlyname ąsotyje“ (1920?) – galimai yra iš šio periodo. Tuo metu M. Kikoinas dirbo mažoje Avilio studijoje ir netrukus tapo vienu pagrindinių Paryžiaus mokyklos stilistikos atstovų. Šiame etape, kaip jis pats prisipažįsta, jo darbuose matomi realizmo, impresionizmo ir kubizmo pėdsakai. Jie, beje, aptinkami ir kituose į aukciono rinkinį patekusiuose jo kūriniuose.

Toje pačioje rubrikoje bus ir kitų kolekcinių kūrinių, kuriuose nutapė tokie žinomi autoriai kaip Maksas Bandas (1900–1974) ar Neemija Arbit Blatas (1908–1999), baigiant tik XX a. pabaigoje „atrastu“ litvaku Pinku Kremeniu (1890–1981), kurio vardą prancūzai dabar rašo šalia Ch. Sutino ar Marko Šagalo.

Susipažinti ir iš arčiau apžiūrėti visą Vilniaus aukciono vertybių kolekciją bus galima nuo 2022 m. rugsėjo 26 d. sostinės galerijoje „Kunstkamera“ (Ligoninės g. 4, Vilnius) įrengtoje ekspozicijoje. O jos pabaigą vainikuos 2022 m. rugsėjo 30 d. 18 val. vyksiantis LXXIV Vilniaus aukcionas.

Visą LXXIV Vilniaus aukciono kolekciją rasite čia:
https://www.menorinka.lt/aukcionas

Registracija dalyviams:
https://www.menorinka.lt/registracija
https://live.menorinka.lt