Rolandas Kazlas ir Artūras Sužiedėlis | Pranešimo spaudai nuotr.
1892 metais, Kaune, bėgiais pradėjo riedėti iki tol Lietuvoje neregėtas transportas, arklių traukiamas vagonas ant bėgių – arklinis tramvajus, liaudiškai vadinamas „konke“. 1982 metais Lietuvos skaitytojų akys išvydo iki šiol nematytą, naują rašytojo Sauliaus Tomo Kondroto nedidelę knygelę „Įvairių laikų istorijos“, kurioje, buvo galima rasti apsakymą „1892 metų progreso idėja“. 2022 metais šį kūrinį teatro scenoje ryžtasi įgyvendinti režisierius ir aktorius Rolandas Kazlas.
„Nežinau, ar tu pasirenki kūrinį, ar jis tave. Galbūt yra tiesos tame pasakyme, jog tai, ko tu ieškai, taip pat ieško tavęs. Kiek kartų skaitau S. T. Kondroto kūrinius ir apsakymą „1892 metų progreso idėja“, vis nepaliauju stebėtis: kaip taip galima parašyti? Kaip įmanoma taip valdyti žodžius, atrinkti ir sudėlioti taip, jog jie tampa kažkuo daugiau nei sakiniais. Kažkokia magija, teksto muzika, burtažodžiais“, – sako Rolandas Kazlas.
Atrodytų apsakymo siužetas gana paprastas: du savotiškai keisti broliai, Gudukas ir Petrutis, pasakoja apie save ir kas jiems nutiko, tačiau sykiu, pamatai ir pajauti ne tik dviejų brolių, bet ir mūsų krašto, žmonių, civilizacijos istoriją. Mažas kūrinėlis apie du mažus žmones sukuria ne prozos, o regėjimo įspūdį.
„To norėtųsi siekti ir spektaklyje. Čia ir yra visas smagumas ir sunkumas. Bet kokiu atveju, dirbti su tokia puikia, be to, lietuviška medžiaga – vienas malonumas. Norėtųsi, kad būtų estetiškas, šiek tiek kilstelėtas nuo žemės, spektaklis, kurio metu žiūrovas galėtų pasijusti laisvu, pažadintų savo vaizduotę, jausmus ir kartu su spektaklio herojais alsuotų vienu ritmu“, – pasakoja R. Kazlas.
O apie ką spektaklis, turbūt paklaustų nekantrus smalsuolis? Kaip ir visi kūriniai: apie gyvenimą, meilę ir mirtį. Tačiau Rolandui Kazlui atrodo svarbiausia kalbėti apie žmogų, kas jame trapu, lengvai pažeidžiama ir gražiausia. „Gal apie tą šventą žmogaus naivumą… Ir kaip galima jį išnaudoti? Čia galima apie daug ką pamąstyti. Būna juk ir kolektyvinio naivumo, ir naivumo tiesiog vaikiško, nuo Dievo. Tai didžiausia žmogaus laimė ir nelaimė. Arba atvirkščiai. Ar to užtenka, kad būtų galima susidomėti spektakliu? Naiviai tikiuosi“, – sako režisierius.
Arklių tramvajus, Kaunas | Pranešimo spaudai nuotr.
Pagrindinius keistųjų brolių vaidmenis spektaklyje „1892 metų progreso idėja“ atlieka Artūras Sužiedėlis (Gudukas) ir Rolandas Kazlas (Petrutis). Kitus vaidmenis kuria: A. Rūkas, T. Kvietinskaitė, D. Tarutis, N. Matonis. Spektaklio scenografė ir kostiumų dailininkė – Elvita Brazdylytė. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.
Saulius Tomas Kondrotas – vienas ryškiausių, pasaulinio lygio, lietuvių prozininkų, Nacionalinės premijos (2020 m.) laureatas. Išleido 5 prozos kūrinių rinkinius ir tarptautinį pripažinimą pelniusius romanus „Žalčio žvilgsnis“, „Ir apsiniauks žvelgiantys pro langą“. Rašytojas talentingai sujungė mitinį, fantastinį pradą su moderniu pasakojimo stiliumi ir tapo svarbiausiu magiškojo realizmo kūrėju lietuvių literatūroje. Neapsikentęs gniuždančios sovietų sistemos, 1986-aisiais emigravo iš Lietuvos. Nuo 2004 m. gyvena JAV.
Spektaklio „1892 metų progreso idėja“ premjera: gruodžio 4 d. – Kauno VDU didžioji salė, 5 d. – Šiaulių kultūros centras, 6 d. – Marijampolės kultūros centras, 7 d. – Keistuolių teatras, Vilnius, 9 d. – Panevėžio bendruomenių rūmai, 10 d. – Birštono kultūros centras, 21 d. – Utenos kultūros centras, 25 d. – Klaipėda, Žvejų rūmai, 26 d. – Alytaus kultūros centras.
