Fot. V. Antanavičiūtė.
Kas dvejus metus organizuojama viena svarbiausių Lietuvos keramikos parodų – Vilniaus keramikos bienalė šį lapkritį vyksta jau VII-ąjį kartą. Prieš keletą dienų LDS galerijoje „Arka“ įvykęs šventinis atidarymas žiūrovams pristatė net tris skirtingas ekspozicijas, o renginio eigoje tradiciškai paskelbti geriausi šių metų menininkai.
Paslaptinga alchemijos tema ir trys parodos
VII-oji Vilniaus keramikos bienalė „(Al)chemija“ permainingais 2022-aisiais dėmesį skiria fizinei, cheminei ir metafizinei šios srities pusei. Neatsiejami nuo chemijos, medžiagų, glazūrų, oro ir ugnies reakcijų išmanymo, keramikai meno diskurse vis dažniau sugretinami su alchemikais. Nes kaip vieni, taip ir kiti kovoja su grožio, minties ir laiko ribotumu, bandant peržengti Žemės ar Kūrėjo apibrėžtas ir nepajudinamas formules.
Į filosofinę ir technologinę pusę besiorientuojanti šių metų bienalė renginio dieną pradėjo konferencija. Meno tyrėjai Rita Mikučionytė, dr. Rokas Dovydėnas, chemikas dr. Algirdas Brukštus, taip pat tarptautinio garso kviestinė bienalės menininkė iš Lenkijos Monika Patušynska apžvelgė šiuolaikinės keramikos aktualijas ir alchemijos diskursą. O vakare „Arkos“ galerijoje įvyko šventinis atidarymo renginys. Jo metu pristatyta praėjusių metų bienalės pagrindinės Liudviko Strolio premijos nugalėtojos Rūtos Šipalytės retrospektyvinė paroda „Patirčių salos“, Vilniaus dailės akademijos keramikos bakalauro (2021-2022 m.) absolventų paroda ir pagrindinė bienalės ekspozicija, suformuluota konkursinės atrankos būdu, išsidėsčiusi net trijose salėse.
Pagrindinėje bienalės parodoje pristatomi 44 keramikos profesionalai, dauguma – aktyvūs ne tik vietinių, bet ir tarptautinių parodų dalyviai. Skirtingų kartų ir braižų menininkai bendroje ekspozicijoje sinerguoja, atskleisdami kaip plačiai gali būti interpretuota alchemijos tema.
„Alchemija šių metų kūriniuose plėtojasi trejopai – tai ir technologiniai eksperimentai, atskleidžiantys sudėtingą cheminę keramikos prigimtį, medžiagiškumo ir degimų įvairovę, taip pat netrūksta ir konceptualių, idėjai viršenybę teikiančių kūrinių. Trečias segmentas tyrinėja (Al), t.y., alternatyvaus laiko patirtis, savo būsenas pandemijos, karo, kitų globalių ir asmeninių krizių kontekste. Alchemikai bandė išrasti filosofinį akmenį, kuris netauriuosius metalus paverstų tauriaisiais, padėtų įveikti visas ligas ir mirtingumą. Jie buvo mistikai, tačiau ir savo laikmečio žmonės, reaguojantys į aplinką, nuo jos priklausantys“, – pasakojo bienalės meno vadovė, LDS Vilniaus keramikos sekcijos pirmininkė Agnė Šemberaitė.
Praėjusios bienalės nugalėtojos Rūtos Šipalytės paroda
Viena iš bienalės salių „Arkos“ galerijoje išskirta 2020 m. nugalėtojos Rūtos Šipalytės parodai „Patirčių salos“. Meno lauke keramikė atpažįstama iš šviesios, tolimųjų rytų minimalizmu dvelkiančios architektūrinės estetikos, abstrahuotų miestų ir pastatų. Jos kūriniai metaforiškai atspindi žmogaus vidines patirtis gyvenimo kelionių metu; vidinių ir išorinių namų, neatsiejamų nuo savo identiteto, svarbą ir poreikį.
Rūtos Šipalytės paroda. Fot. V. Antanavičiūtė.
Artėjant 25-rių metų profesiniam ir 50-ties metų asmeniniam jubiliejui, R.Šipalytė nusprendė pristatyti simbolišką retrospektyvinę parodą „Patirčių salos“, o į pagalbą įdomesniam ekspozicijos pateikimui pakvietė teatro lauke gerai žinomą scenografę, parodų architektę, tarpdisciplininę menininkę Renatą Valčik.
„Parodoje „Patirčių salos“ vizualiai ir metaforiškai perteikiu savo kūrybos ciklų fragmentus, kūrybinius išgyvenimus skirtingais laikotarpiais skirtingose vietose. Jais dalinausi anksčiau ir noriu toliau dalintis su žiūrovais. Ekspozicijoje šalia anksčiau sukurtų kūrinių rodau visai naujus, kuriais interpretuoju anų dienų patirtis iš dabarties perspektyvos. Toks jų sugretinimas labai svarbus idėjine prasme kaip esminė mano kūrybinio kelio patirties gija, atverianti kultūrines dermes per laiko tėkmės ašį,“ – teigė menininkė.
Rūtos Šipalytės paroda. Fot. V. Antanavičiūtė.
Autorės parodoje eksponuojami 1999 – 2022 m. darbai. Kai kurie iš senesnių kūrinių dar niekada nerodyti Lietuvoje, dalis jų atvežti iš įvairių viešų kolekcijų – Daugpilio Marko Rothko meno centro, Ventspilio muziejaus, Estijos Kohilos simpoziumo.
„Ypatingai dėkinga esu scenografei Renatai Valčik, kuri padėjo sustruktūrizuoti ir apipavidalinti ekspoziciją. Ciklai-salos yra atskirti šviesos srautais, tarsi levituoja prietemoje, iškyla kaip prisiminamų fragmentai mūsų atmintyje“, – pasakojo menininkė R. Šipalytė.
Paskelbti aštuoni „(Al)chemijos“ apdovanojimai
Kiekvienais metais į bienalę pakviečiama atskira, nuo renginio organizatorių nepriklausoma komisija, kuri ne tik atrenka, bet ir įvertina geriausius bienalės dalyvius. Už kūrybiškumą, meistrystę ar kitas autorines specifikas VII-ojoje Vilniaus keramikos bienalėje paskelbtos trys pagrindinės vietos ir penki diplomai. Pastaruosius pelnė Agnė Kondrataitė, Agnė Šemberaitė, Laimutė Matijošaitytė-Martinkienė, Milena Pirštelienė ir Mingailė Mikelėnaitė.
Agnė Šemberaitė (diplomas). Fot. V. Antanavičiūtė.
Pagrindiniais bienalės laureatais šiemet tapo Lietuvos keramikos meno laukui svarbūs menininkai ir Vilniaus dailės akademijos dėstytojai – tai Dalia Laučkaitė Jakimavičienė (1 vieta, Liudviko Strolio vardo apdovanojimas), Jurgita Jasinskaitė (2 vieta) ir Remigijus Sederevičius (3 vieta).
Pirmosios vietos nugalėtoja Dalia Laučkaitė Jakimavičienė. Fot. V. Antanavičiūtė.
Pirmosios vietos nugalėtoja Dalia Laučkaitė Jakimavičienė, viena žinomiausių Lietuvos keramikos konceptualisčių, pasižyminčių minimalistine, istoriniais kontekstais, skulptūros ir klasikinio piešinio raiška dvelkiančia stilistika bienalei pristatė kūrinį „Alchemija – matematika, apie 1710″, virtusiu vizualine nuoroda į europinio porceliano atsiradimo istoriją.
„Vilniaus dailės akademijoje dėstau keramikos istorijos kursą, ir taip jau susiklostė, kad pastaruoju metu gilinuosi į šią sritį. Apie tai mąstau, iš to kyla ir kūrybos idėjos. Viena labiausiai „alchemiškų“ istorijų keramikoje – europietiško porceliano atradimas 18 a. pradžioje. Tai alchemiko ir matematiko nuopelnas, čia susijungė daugybė elementų: geologija, chemija, auksas, optinis stiklas, ugnis ir vanduo, matematika ir magija. To ir siekiau šiame darbe – matematinio tikslumo su kažkuo paslaptingu ir nepaaiškinamu“, – pasakojo pagrindinės L. Strolio premijos nugalėtoja.
Laučkaitės Jakimavičienės teigimu, apdovanojimas yra džiugus įvertinimas, tačiau bet kokį laimėjimą ji vertina reliatyviai. „Parodoje buvo daug puikių darbų, tiesiog šįsyk susiklostė būtent taip. Galiausiai čia svarbi, matyt, ir visa prieš tai buvusi kūrybinė veikla. Kalbant apie Vilniaus keramikos bienalę – manau, kad pastaruoju metu ji vis įdomesnė, tai jau ne „suneštinė“ paroda, kokios anksčiau būdavo bendros parodos. Ir atranka, ir eksponavimas tikrai geri, ir tai yra ir kuratorių, organizatorių nuopelnas, be to, ir mūsų keramikos laukas yra tarsi prasiplėtęs ir atviras įvairioms galimybėms“ , – teigė menininkė Dalia Laučkaitė Jakimavičienė.
Fot. V. Antanavičiūtė.
VII-oji Vilniaus keramikos bienalė LDS galerijoje „Arka“ veikia iki gruodžio 10 d. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba ir Lietuvos dailininkų sąjunga, taip pat partneriai – Vilniaus dailės akademija, UAB „Vilniaus dailė“, Lenkijos institutas Vilniuje, UAB „Brasa“, UAB „Domus Maria“.
Teksto autorė – Kamilė Pirštelytė.
