Tekstas ir fotografijos pirmą kartą publikuoti 2019 m.sausio 12 d. portale vilniausgalerija.lt
Meteoros – uolų ir vienuolynų kompleksas, viena lankomiausių Graikijos vietų. Stačių uolų viršūnėse čia įsikūrę didingi vienuolynai, o kiek žemiau esantys urvai buvo naudojami vienuolių atsiskyrėlių. Galima drąsiai teigti, kad Meteoros – tai žmogaus ir gamtos bendro darbo vaisius: tūkstančiai vertikaliai stovinčių uolų, pramintų akmenų mišku, su nuostabiais vienuolynais viršuje tiesiog gniaužia kvapą. Ne veltui, Meteoros kompleksas yra vienas iš nedaugelio objektų, įtrauktų kartu ir į kultūrinį, ir į gamtiškąjį UNESCO paveldo sąrašą.
Bizantiškuoju periodu Meteorose ėmusios kurtis vienuolių bendruomenės netruko pastebėti šių didingų gamtos kūrinių privalumų – vieta puikiai tiko atsiskyrėliškam gyvenimui. Sunkiai prieinamos, nuošalios kalvos saugojo nuo smalsių akių, o taip pat buvo ir savotiška slėptuvė nuo persekiojimų, kuriuos patyrė tikintieji: tereikėdavo užkelti virvines kopėčias ir uolos tapdavo nepasiekiamos. Be puikių laipiojimo įgūdžių dvasininkai ir nebūtų išsivertę – juk iki pat XX amžiaus pradžios čia nebuvo išskaptuoti jokie laiptai. Viršūnes virvinėmis kopėčiomis vienuoliai pasiekdavo nesunkiai, virvėmis bei krepšiais užkeldavo ir statybines priemones, maistą, net ir savo lankytojus. Tiesa, tarp jų negalėjo būti moterų – joms iki minėto laikotarpio rodytis čia buvo draudžiama.
Nors tiksliai nėra aišku, kada į Meteoras atkeliavo pirmieji vienuoliai, žinoma, kad XI amžiuje čia jau būta atsiskyrėlių buveinių. Pirmasis vienuolynas įkurtas tik daugmaž XIV amžiuje, kuomet vienuolis iš Atono, vardu Afanasijus, vieną iš uolų pavertė savo namais ir pavadino Meteora – kabančia ore. Afanasijus sukvietė keturiolika uolose gyvenusių vienuolių ir padėjo pamatą bendram vienuoliškam gyvenimui. Po savo mirties pastarasis paskelbtas šventuoju, su jo asmeniu susietas ne vienas stebuklingas įvykis. Ilgainiui vienuolynų skaičius augo, manoma, kad XIV-XVI amžiuje jų čia stovėjo net kelios dešimtys. XVII amžiuje situacija pasikeitė: vienuolių skaičius ėmė mažėti, buvo apleisti arba sugriuvo dalis vienuolynų. Prie to prisidėjo ir suintensyvėjęs turizmas, komplikuojantis atsiskyrėlišką vienuolių gyvenimą.
Šiandien veikia ir gali būti aplankyti tik šeši vienuolynai. Tai – svarbus religinis taškas piligrimams, pamėgta turistų vieta, o taip pat ir įkvėpimo šaltinis kino filmų, serialų kūrėjams. Manoma, kad Meteoros turėjo įtakos net ir garsiesiems „Sostų karams“ – manoma, kad seriale pavaizduota Eyrie karalystė sukurta būtent pagal šio vienuolynų komplekso paveikslą.
Tai – vienas sunkiausiai pasiekiamų Meteorų vienuolynų, jį aplankiusiems drąsuoliams dovanojantis įspūdingus vaizdus. Spėjama, kad vienuolynas – trečias seniausių Meteorose ir buvo pastatytas per daugmaž 18 metų. Šis vienuolynas turi dvi bažnyčias – centrinę ir kiek mažesnę, skirtą šv. Jonui Krikštytojui. Jose gausu ikonografijos kompozicijų, skirtų Ortodoksų bažnyčiai.
Džeimso Bondo garbėjams bus įdomu sužinoti, kad čia buvo nufilmuotas ir filmo „Tik tavo akims“ (1981) epizodas.
Šv. Stepono vienuolyną galima pasiekti dviem būdais – keliaujant iš Kastrakio kaimo arba iš pietrytinės Kalambakos dalies. Manoma, kad XIV amžiuje čia jau gyveno vienuoliai. 1333-aisiais šv. Stepono vienuolyną aplankė ir pats Bizantijos imperatorius Andronikos Palaiologos. Rašoma, kad čia jam taip patikę, kad jį šiltai priėmusius vienuolius jis pamalonino didžiulėmis dovanomis, o vienuolynas nuo to laiko pramintas karališkuoju. 1888 metais jame gyveno net 31 vienuolis, tačiau jau 1960-aisiais buvo praktiškai apleistas. Po metų vienuolynas atiteko seserims, joms tebepriklauso iki šių dienų.
Varlaam – antras pagal senumą Meteorų vienuolynas. Manoma, kad pirmasis atsiskyrėlis, norėdamas patekti ant uolos, naudojosi pastoliais, kuriuos vėliau pakeitė virvinės kopėčios. Na, o tie, kurie virvinėmis kopėčiomis pakilti nedrįsdavo, būdavo užtraukiami įsukti į tinklą. Mūsų dienomis patekti į viršų galima gerokai paprasčiau – 195 laiptais, išskaptuotais 1923 metais. Jais užkilus verta apsilankyti bažnyčioje, kuri kviečia pasigėrėti medžio drožiniais bei freskomis. Dalį jų sukūrė žymus XVI amžiaus ikonų tapytojas Frankos Katelanos.