Iš Serbijos kilusi menininkė juose jau keturis dešimtmečius tyrinėja žmonių ryšius, kūno ir proto galimybių ribas, stebėtojų ir menininko santykį, kvestionuoja meno sąvoką.
Dokumentiniame filme „Marina Abramovič: dalyvauja menininkė“ („Marina Abramovic: the artist is present“) stebime kūrėją, besiruošiančią vienam svarbiausių jos gyvenimo momentų – retrospektyviai parodai Niujorko moderniojo meno muziejuje (MoMA). Tai – didžiausia kada nors šioje vietoje surengta performansų paroda, kurioje M. Abramovič atlieka naująjį pasirodymą: 736 valandas specialiai įrengtoje aikštelėje muziejaus erdvėje akis į akį susitinka su bet kuriuo panorėjusiu lankytoju. Stebėdama priešais ją atsisėdusį žmogų, ji žvelgia tiesiai žiūrovui į akis, neištardama nė žodžio.
Filme ne tik kalbama apie pasiruošimą parodai ir jos įgyvendinimą, bet ir visą M. Abramovič karjerą, jos santykius su ilgamečiu partneriu Uwe Laysiepenu, svarstoma apie tai, kas yra menas.
Tai – be galo jautri, sukrečianti juosta, kuri privers į šiuolaikinį meną palankiau pažvelgti bei geriau jį suprasti net ir patį didžiausią skeptiką.