Prūsų lietuvis Liudvikas Martynas Gediminas Rėza (1776–1840) – vienas pamatinių mūsų kultūros istorijos veikėjų: dvasininkas, pedagogas, filologas, religinių raštų redaktorius ir vertėjas, publicistas, istorikas ir netgi poetas. Jo vaikystė – itin sudėtinga: būdamas dvejų metų neteko motinos, o šešerių – tėvo. Iš pradžių jį priglaudė kaimynas žvejas, vėliau – Rasytės pašto viršininkas, galiausiai – tolimas giminaitis precentorius. Šis našlaitis, nesukūręs savo šeimos, užaugo be galo atjaučiantis ir besąlygiškai rūpinosi kitais: be jo pastangų šiandien galbūt nežinotume Donelaičio, būtų prarasta ir daugybė lietuvių liaudies dainų… Negana to, L. Rėza testamentu paliko turtą savo vardu pavadinto studentų bendrabučio įsteigimui ir išlaikymui – šis bendrabutis vadinosi Rhesanium. Spektaklyje, kartu su dramaturge Sandra Bernotaite, iš detalių kuriami L. Rėzos laikmetį ir aplinką atstovaujantys kitų veikėjų portretai.
Menų spaustuvė, sausio 23 d. 17 val.

Spektaklis „Mano batai buvo du“ sukurtas žaidimo principu, jame skamba gyvai aktorių Gintarės Latvėnaitės, Indrės Patkauskaitės, Jokūbo Bareikio ir Tomo Rinkūno atliekamos dainelės pagal populiarią ir šiek tiek mažiau žinomą lietuvių poetų kūrybą. Tai pamokantis smagus vaidinimas apie draugystę ir apie tai, ką gali iškrėsti vaiko neprižiūrimi daiktai. Įsivaizduokite, jei vieną dieną įsižeidęs žmogeliuko batas iškeliautų… tiesiai į dangų. Žmogeliukui ir jo draugams neliks nieko kito, kaip tik traukti ieškoti dingusio bato. O šioje kelionėje, be jokios abejonės, draugai patirs daugybę nuotykių!
Vilniaus mažasis teatras, sausio 23 d. 12 ir 14 val.

Žymus vokiečių rašytojas Otfrydas Preusleris (Otfried Preussler) sužavėjęs savo pasakomis viso Pasaulio vaikus. Jis – bestselerių „Raganiukė“, „Vaiduokliukas“, „Mažasis vandenis“ autorius. Vienas garsiausių O. Preusslerio kūrinių – „Plėšikas Hocenplocas“. Režisierius Evaldas Jaras ir Vilniaus kamerinio teatro aktoriai linksmai ir charakteringai atskleidžia dviejų neišskiriamų draugų – Kaspariuko ir Zepuko nuotykius. Juos lydi akistata su rūsčiu, bet visai simpatišku plėšiku. Mat anas pagrobė močiutės branginamą kavos malūnėlį. Į neramią, kartu šmaikščią istoriją įsivelia piktas burtininkas Petrozilijus Cvakelmanas ir nuostabioji fėja Amarilė. Spektaklio metu skamba šviesaus atminimo aktoriaus ir bardo Sauliaus Mykolaičio dainos. Kviečiame į pažintį su nepaprastu plėšiku Hocenplocu!
Vilniaus kamerinis teatras, sausio 23 d. 12 val.

Kada tik užklystum į mišką – ryte, dieną, vakare ar naktį – pamatysi jį vis kitokį, jis nuolat kinta auga, dovanoja naujas patirtis ir atradimus. Miške tiek daug įrankių naujiems ir netikėtiems žaidimams – reikia tik pamatyti, išgirsti, pajausti. Nauji atradimai ir pažintys visai greta. Miške gali mokytis, žaisti, tapti kūrėju ir atradėju. Jeigu tik įsižiūrėsime ir įsiklausysime – nustebsime nuo medžių didybės ir suvirpėsime nuo žiedų trapumo. Miške visa kas gyva kviečia pažinti, pamilti ir saugoti. Spektaklis kviečia atrasti, žaisti, sukurti savo mišką.
Teatras vaikams „Pradžia“, sausio 22 d. 10, 11.30 val. 

Apie žuvis, ausis ir mamą“ tai muzikinis spektaklis su kuriuo „Vėjų teatras“ 2018 m. pradėjo savo veiklą. Spektaklyje skamba dainos sukurtos pagal Mariaus Marcinkevičiaus eilėraščius, o aktoriai Pijus ir Martyna grodami ir dainuodami pasakoja jaukią, šiltą istoriją. Režisierė Eglė Kižaitė apjungė visas eilėraščių istorijas į vieną pasakojimą apie senelį, kuris ilgai buvęs vienas, iškeliavo ieškoti savo „du“. Rado jis savo laimę ant marių kranto kur jiedu ir liko gyventi. O kai gyveni ant marių kranto ankščiau ar vėliau pabandai paimti meškerę ar tinklus ir sužvejoti kokią žuvį! Bet šis senelis žvejojo visai ne žuvis, o pačias netikėčiausias istorijas… O tas istorijas papasakos ir apdainuos patys aktoriai.
Teatras vaikams „Pradžia“, sausio 22 d. 16, 17.30 val.

Saulę, Mėnulį ir žvaigždes žmogus pradėjo stebėti nuo savo egzistavimo pradžios. Jungė juos į sistemas, galvojo pavadinimus, grožėjosi. Tai rodo nepaprastą žmogaus sumanumą ir kūrybiškumą. Lygiai tokie pat smalsūs, kūrybiški ir ieškantys naujovių yra mūsų vaikai. Jie vieną dieną pramerkia savo klausiančias akis ir tuoj pat nori žinoti viską, kas juos supa ir kodėl. Skleistis fantazijai žiūrovams padės smalsusis vaikas vieną vakarą netikėtai sutikęs nakties dangaus kūnus valdančią mistinę būtybę. Teatro erdvė šiame spektaklyje prisodrinta garsų ir estetiškos vizualikos. Visa tai, kas prikausto mažiausiųjų dėmesį ir sužadina smalsumo pojūčius. Spektaklio metu per judesį, šviesas bei muziką žiūrovai sužinos, kas yra auštai virš mūsų.
Teatras vaikams „Op!“, sausio 23 d. 10, 11.30 val.

W. Borkowskio ir S. Petrowskio libretas brolių Grimmų pasakos motyvais.

„-Tarki, veidrodėli, tarki man tuojau,
Ar kas nors atrodo už mane gražiau?
-Graži esi tu iš tiesų, bet pasklido daug gandų,
Kad Snieguolė karalaitė yr’ gražiausia iš visų…“

Ką padarė įpykusi pamotė, kuri iš tikrųjų buvo ragana, – pasakoti nereikia: šią pasaką žino ir mėgsta viso pasaulio vaikai. Svarbiausia tai, kad, kaip ir turi būti pasakose, viskas baigiasi laimingai.
Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, sausio 23 d. 12 val.

Režisierę ir dailininkę Aušrą Bagočiūnaitę Paukštienę sukurti spektaklį įkvėpė debesų tema. Dangumi praplaukiantys debesys kūrėjai asocijuojasi su laisvės, gyvenimo tėkmės ir efemeriškumo metaforomis. Teatro „Lėlė“ dramaturgės N. Indriūnaitės autentiškų pokalbių su savo anūke užrašai virto idėjiniu pjesės pagrindu: čia, per keletą metų užrašinėtus senelės ir anūkės kasdienių pasikalbėjimų fragmentus, skleidžiasi pasaulio pažinimo tema, talpinanti tiek šmaikščius vaikiškos logikos paradoksus, neribotą fantaziją, tiek gyvenimišką vyresnio žmogaus išmintį.
Vilniaus teatras „Lėlė“, sausio 22 d. 12 ir 14 val.

Kavos malūnėlis – pagrindinis spektaklio veikėjas – atsiduria Pamestų daiktų prieglaudoje, kurioje nepageidaujami, nublukę, klibantys daiktai geria vaistus nuo liūdesio, nes prieglaudos direktorius Raudonbarzdis laiko juos uždaręs dėžutėse bei draudžia vaikščioti gatvėmis ir verkti. Pamestų daiktų prieglaudoje Malūnėlis įsimyli sugedusią Skėtukę ir išskrenda į Mėnulį ieškoti specialios mašinos, skirtos skėčiams taisyti. Šioje šmaikščioje, keisčiausių personažų, burtažodžių kupinoje kelionėje Malūnėlis, herojiškai stengdamasis išgelbėti Skėtukę nuo liūdesio, atranda kai ką labai paprasto ir netikėto…
Spektaklio įkvėpimu tapusi, lenkų dramaturgės Małgorzatos Sikorskos-Miszczuk scenai adaptuota žinomo lenkų poeto K. I. Gałczyńskio pasaka „Kavos malūnėlis“ žiūrovams žada ritmišką bei simboliais iškalbingą lėlių vaidinimą, kuriame lyriški ir žaismingi nuotykiai keis vieni kitus.
Vilniaus teatras „Lėlė“, sausio 23 d. 12 val.

Ar prisimenate pasaką apie Pelenę? Pikto būdo pamotę, verčiančią mergaitę dirbti sunkius namų ruošos darbus? Karaliaus kvietimą į puotą? Moliūgą, virtusį karieta, puošnius paauksuotus apdarus, laikrodžio dūžius, panaikinančius magiškus krikštamotės fėjos kerus lygiai vidurnaktį. O pamestą stebuklingą krištolo batelį ir susitikimą su Princu? Tai istorija apie našlaitę mergaitę, kuri, nors ir patyrusi daug vargo, žeminama bei engiama pamotės ir įseserių, sugebėjo išlaukti laimės ir pripažinimo bei įgyvendinti savo svajones.

Naująją Pelenės interpretaciją pristato ilgametės teatro dramaturgės, režisierės Nijolės Indriūnaitės ir dailininkės Aušros Paukštienės duetas  „Lėlės“ teatre žiūrovams atpažįstamas iš vizualiai turiningų ir dvasiškai pakylėjančių šešėlių teatro vaidinimų {„Baltos pasakos“, „Sniego karalienė“}, muzikaliai žaismingo bei apie pamatines vertybes lėlių kalba svarstančio spektaklio „Gėlių istorijos“.
Vilniaus teatras „Lėlė“, sausio 23 d. 14 val.