Ko bijojome vaikystėje ir ko vis dar bijome dabar? Kaip priimame savo buvusias ir esamas baimes? Ar baimė gali būti pozityvi? Gal ji būtina, kad galėtume augti? Kad atsakytų į šiuos klausimus, režisierė Olga Lapina kartu su dailininke Renata Valčik sukūrė savitą Jaunimo fojė erdvių architektūrą. Iš aktorių vaikystės patirčių ir asmeninių istorijų gimė „baimių kambarių“ miestelis. Keliaudami po jį, suaugusieji ir vaikai atras savo pačių patirtis ir galės jomis pasidalinti tarpusavyje. Nebijok bijoti, – sako spektaklio kūrėjai ir kviečia augti kartu su savo baimių patirtimis.
Valstybinis Vilniaus jaunimo teatras, lapkričio 9 d. 13, 13.30, 14, 14.30 val.

Kūrybinės ekskursijos forma sukurtas spektaklis ves žiūrovus po slaptas Jaunimo teatro erdves. Ekskursijų dalyviai turės galimybę tyrinėti ir aptarinėti prieš jų akis netikėtai atgyjančius Gabėtos nuotykius. Spektaklis skirtas 6-10 metų vaikams. Dvi jaunos menininkės režisierė Saulė Norkutė ir scenografė Šarūnė Pečiukonytė sumanė papasakoti istoriją apie mažą mergaitę Gabėtą, ypatingų plaukų savininkę, kuri plaukų nenori nei šukuoti, nei kirpti. Bėgant laikui, plaukai užauga tokie ilgi, kad juose pradingsta ne tik žaislai, rūbai, vadovėliai, bet ir šeimos nariai… Taip atsirado edukacinis patirčių spektaklis „Kaltūnas“.
Valstybinis Vilniaus jaunimo teatras, lapkričio 12 d., 13.30, 15.30 val.

Tiems, kurie bent sykį pagalvojo, kad tikras pasaulis ir pasakos neturi nieko bendro, tiems, kurie kartais abejoja, ar svajonėms lemta išsipildyti ir tiems, kurių svajonės tokios didelės, kad net patys jų išsigąsta. Kviečiame į gimtadienį, pilną žaidimų ir pasakų, tačiau ne tų, kuriose princesės laukia princo ar undinėlės praranda balsą. Tai pasakos apie tikrus žmones ir istorijas, kurios tikrai įvyko. Apie žmones, kurių didžiausi norai ir siekiai išsipildė. Apie stipriausias Karibų jūros pirates, garsiausias pasaulio mokslininkes ir tai, kaip tapti tuo, kuo svajoji.  Spektaklio kūrėjai pažada, kad net jei nesate jubiliatas, iš gimtadienio išeisite su dovana!
Menų spaustuvė, lapkričio 9 d. 15 ir 17 val.

Paslapčių pilna, spalvota ir minkšta pievelė, kurioje mažieji žiūrovai kartu su šokėja įsitraukia į nuotykių ir lobių ieškojimą, patiria atradimo ir bendravimo džiaugsmą, dalinasi įspūdžiais ir nuotaikomis. Spektaklio-instaliacijos forma leidžia vaikams tyrinėti šokį ir aplinką, neribojant laiko, reikalingo mažiesiems įsitraukti į vyksmą.
Menų spaustuvė, lapkričio 10 d. 11 ir 15 val.

Vanduo – viena iš keturių, žemę valdančių stichijų. Įvairių pasaulio tautų mitologijose vanduo simbolizuoja gyvybę ir yra visko pradžia. Judesio spektaklis „Upė“ skirtas patiems mažiausiems, 0-3 metų vaikams. Klasikinės muzikos garsai, minkštos scenografijos detalės panardins mažuosius žiūrovus į fantazijos vandenynus, vandens impulsų atplukdytas mistines erdves, istorijas, o tuo pačiu – ugdys vaikų jusles ir pojūčius.
Teatras „Pradžia“, lapkričio 9 d. 10, 11.30, 15 val.

Gyveno kartą pasaulyje mergaitė, vardu Trepsė. Iki šiol neaišku, kas pavadino ją Trepse, bet, be abejonės, tai buvo drąsus žmogus. Nes vos tik Trepsė parduotuvėje pamatydavo naują lėlę, iš karto pareikalaudavo ją nupirkti, o jei mama nesutikdavo, tuojau pat krisdavo žemėn ir pradėdavo baisingai trypti kojomis. Ir trypdavo tol, kol mama dėl šventos ramybės lėlę nupirkdavo. Taip Trepsės namuose atsirado tiek lėlių, kad visų net vardus buvo sunku atsiminti. Kiekviena iš jų troško, kad Trepsė žaistų tik su ja, todėl varžėsi tarpusavy, iš paskutiniųjų bandydamos patraukti mergaitės dėmesį. Bet vieną dieną mama nupirko Trepsei kompiuterį, ir lėlės mergaitei tapo neįdomios. Trepsės namai virto namais, pilnais niekam nereikalingų lėlių. Nebegalėdamos pakęsti tokio gyvenimo, keletas lėlių nusprendžia pamokyti nedėkingąją Trepsę ir, susėdusios į seną žaislinį automobilį, pabėga iš Trepsės namų.
Lietuvos rusų dramos teatras, lapkričio 10 d. 12 val.

Rūsys – šauni vieta, bandantiems slapstytis nuo gyvenimo. Jame, Mažojoje „Lėlės“ teatro scenoje, ir susitinka pora kiek „kuokštelėjusių“ pelėnų bei virtualaus pasaulio valdovas – skaudžiai su mama susipykęs berniukas. Tai istorija apie tiesos paieškas ir būtinybę kalbėtis, apie tai, kad problemos tampa išsprendžiamos jas išsakius ir nuo jų nebėgant. O šalia vienatvės, šeimos, draugystės bei tarpusavio supratimo laukia dar viena pasakojimo linija – puikiausio pasaulyje miesto, Vilniaus! Pelėnų, pratūnojusių savąjį gyvenimą rūsyje, dėka susipažinsime su šio krašto legendomis ir pasakojimais bei susiremsime su tokiomis paslaptingomis Vilniaus būtybėmis kaip kad magų magas Tvardauskas ir Vilniaus Baziliskas… „O Viešpatie, Vilnius!“ – tai aktoriaus ir režisieriaus Ainio Storpirščio debiutas „Lėlės“ teatro scenoje. Taip pat tai ir pirmasis meninko, kaip dramaturgijos autoriaus, bandymas. „Norėčiau, kad po šio spektaklio išėję vaikai klausinėtų tėvų apie Vilnių. Ir kad šis spektaklis jiems būtų kaip impulsas praleisti laiką kartu, kalbėtis.“ – teigia jis.
Vilniaus teatras „Lėlė“, lapkričio 9 d. 12 val.

1995 m. įvykusi premjera jau penkioliką metų vaidinama „Lėlės“ mažojoje salėje ir sulaukia ne tik vaikų dėmesio – kartais į „Pasaką apie vėžliuką“ susirenka vien suaugę žiūrovai. Ilgą spektaklio amžių lemia išradinga scenografija (lyg pasaulį matytume vėžliuko akimis), netikėtu humoru nuspalvinta personažų traktuotė (pvz. stebuklingomis galiomis, bet menku proteliu apdovanota Laimės paukštė) ir aktorių improvizacijos. Nuo 1998 m. spektaklyje vaidina Irmantas Jankaitis. Tai buvo šio populiaraus dramos aktoriaus debiutas lėlių teatre, tapęs jam lėlininko profesijos pradžiamoksliu (čia Irmantas vaidina virš dešimties skirtingų personažų!). Šiandien Jankaitis yra vienas ryškiausių „Lėlės“ kūrėjų, todėl jo ir teatro veteranės Janinos Gudzinevičiūtės duetas „Pasakoje apie vėžliuką“ negali nenustebinti.
Vilniaus teatras „Lėlė“, lapkričio 9 d. 14 val.

Tėvai, žinoma, labai užsiėmę: Mama nesitraukia nuo siuvamosios, Tėtis – nuo rašomosios mašinėlės. Mažas, dviratuką minantis Berniukas pasiilgo šilumos ir dėmesio. Namuose liūdna ir negera. Bet kas gi atsitiko? Kodėl tėvai nebesusikalba? Gal dėl to, kad nutilo muzikinė dėžutė, skambėjusi Tėčio ir Mamos jaunystėje, kai jie dar mylėjo vienas kitą ir kai viskas buvo geriau ir gražiau? Berniukas palieka darbuose paskendusius ir nuolat besibarančius tėvus, ir leidžiasi į kelionę muzikinės dėžutės labirintais, nusprendęs išsiaiškinti, kas dėl visko kaltas. Dailininkė Julija Skuratova, debiutuojanti režisūroje, pasitelkusi senus, laiko ir rankų nugludintus daiktus, sukuria kerintį pasaulėlį, dvelkiantį praeities nostalgija. Kiekvienas sraigtelis, kiekviena spyruoklėlė turi savo istoriją ir charakterį. Žiūrovų akyse senoviniai lagaminėliai pavirsta būsimosios istorijos veikėjais.
Vilniaus teatras „Lėlė“, lapkričio 10 d. 12 val.

Tai – lėlių marionečių pusvalandžio trukmės spektaklis, vaidinamas teatro „Lėlė“ mažojoje salėje. Muziką jam parašė kompozitorius Faustas Latėnas. Šis spektaklis, kaip įprasta, patinka visiems – ir mažyliams, ir jų tėveliams.Ypač gerai šis vaidinimas tinka, jeigu Jūsų mažylis atėjo į teatrą pirmą kartą. Pasaką apie mažą mergaitę su raudona kepuraite, kaip žinoma, sukūrė garsus prancūzų pasakorius Šarlis Pero (1628-1703). Taip pat visiems žinoma, kad piktasis Vilkas šioje pasakoje praryja ir mergaitę, ir jos senelę, ir kad ši istorija vis tiek turi laimingą pabaigą. O galbūt vaikai apskritai nenori, kad Vilkas būtų toks žiaurus, ir kad jis prarytų geruosius pasakos veikėjus? Teatro „Lėlė“ artistai Elvyra Piškinaitė ir Juozas Marcinkevičius nutarė pamėginti suvaidinti kitokią istoriją apie Raudonkepurę ir Vilką. Drauge su šio vaidinimo dailininku ir režisieriumi, garsiu Lietuvos lėlininku Vitalijumi Mazūru 1993 metais jie pamėgino sukurti tokią pasaką apie Raudonkepurę, kurioje laiminga ne tik pabaiga, bet ir vidurys, t.y. nėra jokių žiaurumų, niekas nieko neryja ir nieko nereikia vaduoti iš Vilko pilvo.
Vilniaus teatras „Lėlė“, lapkričio 10 d. 14 val.

Jei dar neteko susipažinti su geraširdžiu dėdule Petsonu ir mielu nenuorama katinu Findusu – pats laikas tai padaryti. Tai spektaklis apie tikrus draugus – išradėjus makadėjus, mechaninių kiškių atradėjus – katiną Findusą ir jo šeimininką dėdulę Petsoną. Ir draugų nuotykius jaukioje, paslapčių pilnoje trobelėje. Kam gi jiems tas mechaninis kiškis? Ar katinukas Findusas išties nepaprastas, kalbantis katinas? Nežinia… Bet kaip ten bebūtų, dėdulė Petsonas puikiai jį supranta. Muzikinis spektaklis dvelkia džiaugsmu, skatina suteikti laimę savo artimam ir įkvepia suaugusius įgyvendinti savo mažųjų katinukų troškimus.
Raganiukės teatras, lapkričio 9 d. 12 val.

Labiausiai mažųjų žiūrovų mylimas šuo Pifas – ir vėl Raganiukės teatre! Tai smagus muzikinis spektaklis pagal legendinę prancūzų komiksų knygutę, kurią kažkada skaitė ir jūsų tėveliai.
Čia sutiksite gerąjį šunį Pifą, jo šeimininkę Agotą, dykaduonį katiną Herkulį ir Pifo pagalbininkę pelytę Rozalytę.
Raganiukės teatras, lapkričio 10 d. 12 val.