Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2020 m. 19 liepos d. 09:57
Helmutas Šabasevičius. Lietuvos baletas prieš 20 metų: „Romeo ir Džuljeta“
„Lietuvos baletas šiandien“

„Romeo ir Džuljeta“. Romeo-Mindaugas Baužys | Michailo Raškovskio nuotr.

Visus baleto gerbėjus „Vilniaus galerija“ kviečia skaityti knygą „Lietuvos baletas šiandien“, kurios ištraukomis sutiko pasidalinti ją išleidusi „Krantų redakcija“. Dvyliktame įraše – Sergejaus Prokofjevo „Romeo ir Džuljeta“ (choreografas – Vladimiras Vasiljevas). Knygos medžiagą lydi teatro scenos akimirkas aktyviai fiksavusio Michailo Raškovskio fotografijos.

Sergejaus Prokofjevo baletas „Romeo ir Džuljeta“ pirmą kartą sušoktas 1938 metų gruodžio 30 dieną Brno teatre Čekoslovakijoje. Jį pastatė čekų šokėjas ir choreografas Ivo Psota, pats atlikęs ir Romeo vaidmenį. Antrojo pasaulinio karo išvakarėse Leningrade „Romeo ir Džuljetą” sukūrė Leonidas Lavrovskis. Premjeriniame spektaklyje (1941 m. sausio 11 d.) šoko Galina Ulanova ir Konstantinas Sergejevas.

Lietuvoje šį spektaklį į sceną pirmą kartą palydėjo rusų choreografas Nikolajus Bojarčikovas (premjera – 1977 m. birželio 9 d.). Trapų, lyrišką Džuljetos vaidmenį sukūrė Leokadija Aškelovičiūtė, Svetlana Masaniova, Nina Antonova, Romeo – Vytautas Kudžma, Jonas Katakinas; dramatiškai, su tragiška jėga Tebaldą  šoko Voldemaras Chlebinskas.

„Romeo ir Džuljeta“. Merkucijus-Valerijus Fadejevas | Michailo Raškovskio nuotr.

„Romeo ir Džuljeta“. Pirmasis veiksmas | Michailo Raškovskio nuotr.

„Romeo ir Džuljeta“. Romeo-Edvardas Smalakys, Džuljeta-Eglė Špokaitė | Michailo Raškovskio nuotr.

1993 metų gegužės 7 dieną rusų choreografas ir šokėjas Vladimiras Vasiljevas savo spektaklį, 1990-aisiais pastatytą K. Stanislavskio ir V. Nemirovičiaus-Dančenkos teatre, perkėlė į Vilnių. Spektaklyje daug dėmesio skirta tam, kad visi baleto meno komponentai turėtų vienodas galimybes – orkestras iškeltas iš duobės į sceną ir avansceną, kuri labai priartinta prie pirmųjų žiūrovų eilių ir įrengta ant pakeltos orkestrinės, skiria nuo arierscenos – čia ant pakylos taip pat komponuojamas choreografinis veiksmas. Spektaklio dirigentas tampa pagrindiniu tragedijos veikėju – ne tik visų akivaizdoje įkvėpdamas orkestrą, bet ir spektaklio finale sujungdamas mirusių Romeo ir Džuljetos rankas. Dailininkas Sergejus Barchinas sukūrė rūstų, asketišką scenovaizdį bei stilizuotus renesanso epochos kostiumus.

Pagrindiniams herojams choreografas suteikė laisvę kurti įdomius charakterius: turtingos išraiškos, subtilios jausmų kaitos kupina Eglės Špokaitės Džuljeta, kurią labai vertina dažnai šio spektaklio išvykose orkestrui diriguojantis Mstislavas Rostropovičius; savitą Džuljetą kuria Živilė Baikštytė, Romeo šoka Edvardas Smalakys, Mindaugas Baužys, Tebaldą – Aleksandras Molodovas, Vitalijus Vološinas, Merkucijų – Valerijus Fadejevas.

„Romeo ir Džuljeta“. Džuljeta-Rūta Jezerskytė | Michailo Raškovskio nuotr.

„Romeo ir Džuljeta“. Antrojo veiksmo scena. | Michailo Raškovskio nuotr.

„Romeo ir Džuljeta“. Džuljeta-Rūta Jezerskytė, Romeo-Mindaugas Baužys | Michailo Raškovskio nuotr.

Kiek vėliau Džuljetos vaidmenį parengė Rūta Jezerskytė, tarytum sutverta šiai kūrybinei užduočiai. Artistės dėka tragiškos istorijos herojė skleidžia retą klasikiniuose baleto spektakliuose dramatinę įtaigą. Judesiu ir emociniu atsidavimu R. Jezerskytės kuriamo paveikslo galia sudaužo ketvirtąją sceninės realybės sieną ir daugeliui žiūrovų leidžia patirti užburiantį talentingos kūrybos poveikį.

Choreografiją R. Jezerskytė traktuoja ne kaip užbaigtą plastinę formą, bet kaip tam tikrą partitūrą, suteikiančią galimybių artistinei saviraiškai, originaliam vaidmens interpretavimui. Solo epizoduose R. Jezerskytės-Džuljetos spinduliuojama energija kuria nepakartojamą personažo aurą, o duetuose ar scenose su kitais spektaklio herojais ši energija dažniausiai sužadina adekvačias partnerių reakcijas. Sukrečianti scena, kai pasiryžusi išgerti vaistų Džuljeta puola atsisveikindama bučiuoti tėvo ranką – tą pačią, kuria jis kelissyk spektaklyje jai grūmojo ar net ketino suduoti.

Žaisminga, išdykusi, maištinga, trokštanti meilės ir mirštanti vardan jos R. Jezerskytės Džuljeta šuoliais ir sukiniais  tarytum lenktyniauja su muzika, o natūraliai derindama šokį ir vaidybą, pasiekią tą šekspyriškąjį idealą, kuris vertas, kad jį mylėtum ir kad dėl jo numirtum.

Mindaugas Baužys, kuriantis Romeo vaidmenį, yra puikus šokėjas ir pavydėtinas emocinis partneris – švelnus ir jautrus, aistringas ir ryžtingas. Jo ir R. Jezerskytės duetai pasižymi įspūdingomis pakėlimų kombinacijomis, išgyvenamų jausmų unisonu ir artistiniu požiūriu atrodo visaverčiai dramatiniai inkliuzai kiek schematiškame viso baleto audinyje.

Ištrauka iš knygos „Lietuvos baletas šiandien“, Krantų redakcija, 2000 (redagavo Nijolė Kvaraciejūtė)

Daugiau šios ir kitų knygų ištraukų rasite čia.

Iki akcijos pabaigos

liko XX dienų / dienos / diena

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!