Susipažindami su didžiąją fotografijos paroda „Permainų šventė“, žaidimo forma sužinosime, kas yra šventė, kodėl mes švenčiame bei kaip šventės vyksta. Taip pat vienoje iš jų sudalyvausime patys. O svarbiausia – sukūrę ir nupiešę savo šventės piešinį, galėsime būtent jame ir įsiamžinti. Juk kokia šventė be nuotraukos! Kūrybinius užsiėmimus 3–8 m. vaikams MO muziejuje veda teatras vaikams „Pradžia“.
MO muziejus, sausio 9 d. 11 val.
Lojotekoje atidaryta S. Lemo „Robotų pasakų“ iliustracijų paroda. Patyrinėti eksponatus padės kūrėjas-vedlys, kurį rasite Lojotekoje. Nuo tada, kai 1964 m. pasirodė S. Lemo sukurtos „Robotų pasakos“ (Bajki robotów), prabėgo kone 60 metų. Per tą laiką pasaulis nepaprastai pasikeitė, daug rašytojo vizijų tapo realybe. Kaip S. Lemas įkvepia šiuolaikinį skaitytoją, kuris su dirbtiniu intelektu susiduria bene kasdien?
Lenkijoje „Robotų pasakos“ priskiriamos kanoninei literatūrai, o užsienyje, taip pat ir Lietuvoje, ši Lemo kūrybos dalis, kupina nuostabaus humoro ir šiuolaikinį žmogų apibūdinančių metaforų, vis dar nėra žinoma net šio autoriaus gerbėjams. Lojotekos erdvėse rengiamoje parodoje eksponuojamos knygoje naudotos iliustracijos, kurias sukūrė geriausi Lenkijos iliustruotojai.
Lojotekoje parodą galima aplankyti iki sausio 28 d.
Sausio 8 dienos šeimadienis siūlo pažintį su robotika ir programavimu. Šeimadienio pradžia 12 valandą, trukmė – iki pusantros valandos. Susitikimo vieta – Vaikų bibliotekoje esanti erdvė „Po skliautu“. Kviečiame susipažinti su „LEGO Mindstorms EV3“ arba „LEGO WeDo 2.0“ konstruktorių rinkiniais bei į juos įeinančiomis detalėmis, jutikliais, varikliais bei mikrovaldikliais, iš kurių kūrybiškai konstruosite savo pirmąjį robotą ir naudodami nesudėtingus blokinio programavimo principus mokysitės sukurti roboto veiksmų seką valdantį algoritmą. Laukiame visų, kuriems ši tema įdomi! Vietų skaičius ribotas, tad kviečiame registruotis el. paštu vaikai@amb.lt.
Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, sausio 8 d. 12 val.
„Pommerat „Raudonkepurė“ – apie mažą mergaitę, apie jos vienatvę. Ar mes, tėvai, susimąstome, kiek mūsų vaikai būna vieni, stokodami artimųjų dėmesio? Kaip vaiką veikia vienatvė? Koks apskritai vaikų ir tėvų santykis? Ką mes vadiname vaikų savarankiškumu? Ši pasaka kalba apie trijų kartų susitikimą. Čia bendrauja dukra, mama ir močiutė. Mūsų baimės, kompleksai arba nepažįstamieji – vilko „įkūnytas“ personažas. Visa tai slepiasi šiame autentiškame kūrinyje, kurio fabula atkeliavo iš „Raudonkepurės“ originalo. Pjesė labai švari: skaitydamas suvoki, kad parašyta tiek, kiek reikia. Kita vertus, ta lakoniška ir konkreti kalba suteikia didelę laisvę vaizduotei.
Lietuvos nacionalinis dramos teatras, sausio 9 d. 16 val.
Lietuvių publikai jau pažįstamos danų režisierės Kirsten Dehlholm naujas pastatymas Lietuvoje pagal Astridos Lindgren knygą „Broliai Liūtaširdžiai“ kurtas daugiau, nei vienerius metus. Kirsten Dehlholm – danų režisierė ir vaizdo menininkė, labiausiai žinoma kaip grupės „Hotel Pro Forma“ vadovė, kurianti spektaklius, operas, tarpdisciplininius projektus ir performansus įvairiose pasaulio šalyse.
Kaip šiandien vaikui būtų galima papasakoti apie karą ir mirtį? Niekada nestačiau spektaklių, skirtų kažkuriai amžiaus grupei. Man svarbu, kad spektaklį suprastų tiek mažas, tiek suaugęs. Mėgstu apjungti auditoriją ir nepalikti tarp jos atotrūkio. Man atrodė, kad apie karą neįmanoma kalbėti, neįmanoma to papasakoti scenoje. Bet kuo daugiau galvojau vaiko ir karo tema, tuo dažniau prisimindavau švedų rašytojos Astridos Lindgren knygą „Broliai Liūtaširdžiai“ – teigė režisierė.
Valstybinis jaunimo teatras, sausio 9 d. 12 val.
„Manuliukai“ – tai judesio, muzikos ir spalvų spektaklis 6-36 mėn. vaikams. Spektaklio kūrėjos, naudodamos gestų kalbos principus girdintiems kūdikiams ir mažiems vaikams, siekia mažyliams padėti prisijaukinti emocijas per jų ryšį su spalvomis. Moksliškai įrodyta, kad gestų kalba padeda išvengti nesusipratimų ir efektyviau bendrauti, kol vaikas dar nekalba.
Valstybinis Vilnaus mažasis teatras, sausio 9 d. 12 val.
Aktoriai Greta ir Mantas nardydami ieškojimuose atrado įdomių ir netikėtų būdų vaikams perteikti jūros pasaulio garsus, formas. Patys mažiausi teatro žiūrovai viso spektaklio metu yra skatinami lavinti motoriką – vaikai gali paliesti, ridenti, spausti, pakelti objektus, kurie yra pasiūlomi spektaklio metu. Pasinėrimas į povandeninį jūrų pasaulį – šešėlių teatras, kuris net ir suaugusiems bus netikėtas ir įdomus, o mažuosius žiūrovus įtrauks keistos formos, netikėtas judėjimas ir spalvos. Jūros atmosfera, perteikiama įvairiomis formomis, gali tapti puikiu impulsu pratęsti kūrybinius ieškojimus ir namuose, panaudojant pačius papraščiausius daiktus randamus savo aplinkoje. Vėjų teatras skatina šeimas įsitraukti ir nebijoti žaisti.
Teatras vaikams „Pradžia“, sausio 8 d. 15.30 ir 17 val.
Šį kartą „Vėjų teatras“ tyliai pašvilpaus į ausį patiems mažiausiems ir jų tėveliams. Visa kūrybinė komanda rengia spektaklį taip, kad jis būtų tinkamas 6-14 mėnesių kūdikiams ir atitiktų jų poreikius. Spalvos, garsai, formos – viskas, kuriama taip kad sudomintų, žadintų smalsumą. Kūrėjams svarbu emocinis turinys, kuris liks ir kūdikiams, ir tėveliams po spektaklio. Spektaklis kuriamas konsultuojantis su ankstyvojo ugdymo specialistais.
Teatras vaikams „Pradžia“, sausio 9 d. 15, 16, 17 val.
„Baltos pasakos“ – šešėlių teatro spektaklis pagal Hanso Kristiano Anderseno pasakas. Pasirinkusios šį retą mūsų dienomis lėlių teatro žanrą režisierė Nijolė Indriūnaitė (ji taip pat yra „Lėlės“ teatro aktorė ir kelių pjesių autorė) ir dailininkė Aušra Bagočiūnaitė Paukštienė sukūrė skaidrų ir šviesų spektaklį, atgaivinantį lietuvių ir kitų Europos tautų karpinių iš popieriaus tradicijas. N.Indriūnaitė poetinei pjesei pasitelkė tris H.Ch.Anderseno kalėdines pasakas: „Margaitė su degtukais“, „Eglutė“, „Senis Besmegenis“. Režisierė lyriškame šešėlių spektaklyje klausia žiūrovų, kas yra šventė, ką ji mums reiškia. Kiekvienas šventę suprantame savaip…
Vilniaus teatras „Lėlė“, sausio 8 ir 9 d. 12 val.
Ar prisimenate pasaką apie Pelenę? Pikto būdo pamotę, verčiančią mergaitę dirbti sunkius namų ruošos darbus? Karaliaus kvietimą į puotą? Moliūgą, virtusį karieta, puošnius paauksuotus apdarus, laikrodžio dūžius, panaikinančius magiškus krikštamotės fėjos kerus lygiai vidurnaktį. O pamestą stebuklingą krištolo batelį ir susitikimą su Princu? Tai istorija apie našlaitę mergaitę, kuri, nors ir patyrusi daug vargo, žeminama bei engiama pamotės ir įseserių, sugebėjo išlaukti laimės ir pripažinimo bei įgyvendinti savo svajones.
Vilniaus teatras „Lėlė“, sausio 8 ir 9 d. 14 val.
Nacionalinio Kauno dramos teatro spektaklis „Žydroji paukštė“ seka alegorinę Nobelio premijos laureato M. Maeterlincko pasaką apie tai, kaip tamsų šv. Kalėdų vakarą du vaikai gauna užduotį surasti ir pagauti Žydrąją paukštę. Jie leidžiasi į nuotykių ir stebuklų kupiną kelionę po fantastinius pasaulius, rūmus ir sodus. Tačiau tam, kad ją surastų, neužtenka ryžto ir drąsos įveikti didelius atstumus, susitikti su šviesos ir tamsos galiomis, gėrio ir blogio pasauliais, reikia vieno paprasto ir tuo pačiu stebuklingo dalyko – reikia sugebėti pamatyti tai, kas neregima.
Nacionalinis Kauno dramos teatras, sausio 9 d. 12 val.
Šventiniame spektalyje Jūsų laukia Princesės gimtadienio puota ir prasminga istorija apie geraširdį Kupriuką ir išpuikusią karališkojo sosto įpėdinę. Neūžauga Kupriukas smagiu šokiu pralinksmino aikštingąją Princesę. Už tai ji padovanojo jam savo karališkąją rožę, suteikusią nepatirtos laimės džiaugsmą… Tačiau Kupriuko svajonės bemat sudužo, pamačius savo atvaizdą rūmų veidrodžių atspindy. Jis suvokė, jog Princesės juokas ir dovanotoji rožė tebuvo skaudus pasityčiojimas. Tačiau pasakose visi sulaukia pelnyto atpildo – Kupriukas tampa gražuoliu Princu, o pasipūtėlei Princesei atitenka pati vertingiausia dovana – skaudi pamoka.
Kauno valstybinis lėlių teatras, sausio 8 ir 9 d. 12 val.
„Nepaprasta Edvardo Tiuleino kelionė“ – labai vaizdingai, įtaigiai ir jautriai papasakota istorija apie porcelianinį triušį, kuris mokosi mylėti. Edvardas Tiuleinas – tai išpaikintas triušis, kuriam nerūpi niekas, išskyrus jį patį. Vieną dieną Edvardas pasimeta. Glūdėdamas vandenyno gelmėse, šokdamas gatvėje, susitikdamas su keisčiausiais žmonėmis, triušis supranta, kad jo širdis sukurta mylėti. Ieškodamas kelio namo jis keliauja iš rankų į rankas, mokosi vertinti draugystę, ima suprasti, kas yra meilė, prisirišimas, ilgesys. „Atverk savo širdį – ir kas nors ateis. Kas nors tikrai tavęs ateis“ – tokia pagrindinė spektaklio mintis.
Klaipėdos lėlių teatras, sausio 8 d. 12 val.
Kas gali būti be galo, be krašto? Mamos meilė, gamtos grožis, žmonių gerumas, mūsų pasaulis. Kažkas, kas vis prasideda iš naujo ir iš naujo, kaip lietuvių pasakose be galo. Kaip nesibaigiantis pasaulio ir jo atspindžių tyrinėjimas, kiekvieną kartą patiriant atradimo džiaugsmą iš naujo. Tai spektaklis, kviečiantis mažylius pasinerti į begalybės tyrinėjimą, stebint savo, aktorių ir scenos objektų judėjimą ir jų atspindžius.
Klaipėdos lėlių teatras, sausio 9 d. 10 ir 11.30 val.
