V. Abramausko ir Jogailės Tarvydaitės nuotr.

Ieškantiems, kur turiningai praleisti laisvalaikį su vaikais, rekomenduojame apsilankyti Valdovų rūmuose. 2009 metais įkurtas muziejus apžiūrėti siūlo ne tik nuolatines, Lietuvos istoriją pristatančias ekspozicijas, bet ir aktyviai siekia įtraukti savo lankytojus į kitą muziejaus veiklą. Apie tai, ką muziejuje galima pamatyti, nuveikti ir kaip vaikams padėti pažinti istoriją, kalbamės su edukacijos metodininke dr. Nelija Kostiniene.

– Ne visus vaikus lengva sudominti istorijos ir kultūros temomis. Ką daro jūsų muziejus, kad vaikui šios temos taptų artimos, patrauklios?

– Rinkdamiesi temas ir rengdami edukacinių užsiėmimų turinį, didelį dėmesį skiriame edukacinių užsiėmimų pritaikymui pagal amžių, vengiame pasyvaus klausymo metodo, naudojame aktyvaus pažinimo metodus.

– Ar svarbus šioje vietoje tėvų indėlis? Kokius „namų darbus“, einant į muziejų ar edukacinį užsiėmimą, dėl savo vaikų turėtų atlikti suaugusieji?

– Taip, svarbus. Šiuo metu esame parengę 14 edukacinių užsiėmimų, į kuriuos kviečiame šeimas su įvairaus amžiaus vaikais. Užsiėmimai šeimoms vyksta savaitgaliais, informacija apie jų laiką skelbiama muziejaus puslapyje, o muziejaus draugai ją sužino iš kas savaitę leidžiamo naujienlaiškio. Tėvai, išsirengę į muziejų, gali susipažinti su edukacinio užsėmimo turiniu ir paaiškinti vaikams, kur eina, ką veiks, ką sužinos, bei ko gali paklausti pas edukacinio užsiėmimo vedėją. Šiuo atveju, pagrindinis tėvų „namų darbas“ – pasidomėti edukacinio užsiėmimo anotacija. Na, o jeigu, keliaujama, pavyzdžiui, į užsiėmimą „Svečiuose pas Žygimantą Augustą“, kartu su vaiku būtų gerai bent enciklopedijoje paskaityti, kuo žymus šis valdovas. Tai būtų puikiai atlikti namų darbai.

Tėvai, išsirengę į muziejų, gali susipažinti su edukacinio užsėmimo turiniu ir paaiškinti vaikams, kur eina, ką veiks, ką sužinos, bei ko gali paklausti pas edukacinio užsiėmimo vedėją.Dr. N. Kostinienė

– Kokias ekspozicijas, parodas galima išvysti Valdovų rūmuose? Galbūt, pastebėjote, kad kuri nors muziejaus dalis vaikus ypač traukia? Kurios istorinės asmenybės, eksponatai įdomiausi mažiesiems lankytojams?

– Ekspozicija išdėstyta keturiuose aukštuose. Ją sudaro dvi dalys. Rūsyje ir pirmame aukšte saugomi archeologų rasti senųjų Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų pastatų likučiai ir tuo metu gyvenusių žmonių daiktai. Šiuo metu lankytojai gali apžiūrėti apie 1 500 archeologų rastų daiktų.

– Antrame ir trečiame aukštuose įrengti atkurti gotikiniai, renesansiniai, manieristiniai bei barokiniai kambariai, salės ir menės. Šių salių puošyba paremta archeologų rastų statybinių medžiagų fragmentais – pagal senųjų koklių ornamentus ir spalvas atkurtos krosnys ir grindys. Sienas puošia čia gyvenusių valdovų ir valdovių portretai, jų gyvenamuoju laikotarpiu tapyti paveikslai ir gobelenai. Liepos 6 dieną duris atveria paskutinė Valdovų rūmų dalis, ekspozicija išsiplės. Į metus turime ir kelias laikinas ekspozicijas, kartais tai būna naujai įsigytų daiktų parodos, kartais – eksponatai–svečiai iš kitų Europos muziejų.

V. Abramausko ir Jogailės Tarvydaitės nuotr.

– Vaikų grupės būna labai skirtingos, net ir tos pačios grupės vaikų interesai dažnai skiriasi. Pastebėjom, kad vyresniems mokiniams susidomėjimą kelia archeologiniai radiniai, domina jų radimo istorijos, konservavimas, restauravimas, 5–12 metų vaikams didžiausią įspūdį daro sosto salės. Apie buvusius Valdovų rūmų šeimininkus vaikų žinios priklauso nuo amžiaus, 1–4 metų amžiaus vaikai paprastai žino du valdovus – Gediminą ir Vytautą, apie juos ir sulaukiam daugiausiai klausimų, tuo metu vyresni labiau domisi Žygimantu Augustu, jo dvaro prabanga, meile gražuolei Barborai Radvilaitei.

– Kokius edukacinius užsiėmimus ir kokio amžiaus vaikams siūlo Valdovų rūmai? Kas šiems užsiėmimams būdinga, kokia jų forma, tikslas?

– Edukacinė veikla Valdovų rūmų muziejuje – tai pažintis su muziejaus ekspozicijomis, visi užsiėmimai vyksta ekspozicijų erdvėje. Įvairiais aktyvaus pažinimo ugdymo metodais supažindiname su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinio, kultūrinio, ekonominio ir kasdienio gyvenimo aspektais. Yra šeimų, kurios atsiveda vos vienerių metų vaikučius, bet kryptingas lankytojų priėmimas su edukacine veikla pradedamas nuo 3 metų. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikams esame parengę penkis skirtingų temų ir turinio edukacinius užsiėmimus, visi jie – aktyvios veiklos. Pavyzdžiui, edukacinio užsiėmimo „Gedimino sapnas“ dalyviai iš popieriaus kuria legendos personažus, vaidina šešėlių spektaklį, atvykę į užsiėmimą „Mano pirmoji opera“, vaikai sukuria improvizuotą operos spektaklį, o edukacinio užsiėmimo „Kaip elgtis atėjus pas valdovą“ metu mokosi XVI amžiaus valdovo dvare būdingo etiketo.

Vyresniems mokiniams susidomėjimą kelia archeologiniai radiniai, domina jų radimo istorijos, konservavimas, restauravimas, 5–12 metų vaikams didžiausią įspūdį daro sosto salės. 1–4  metų vaikai paprastai žino du valdovus – Gediminą ir Vytautą, tuo metu vyresni daugiau klausimų užduoda apie Žygimantą Augustą, jo dvaro prabangą, meilę gražuolei Barborai Radvilaitei.Dr. N. Kostinienė

– 1–4 klasių mokinius kviečiame į vienuolika, 5–8 klasių – į septyniolika, o 9–12 klasių į – keturiolika skirtingų temų edukacinių užsiėmimų. Dalyviai vaidina, šoka, mokosi etiketo, patys tyrinėja muziejaus ekspozicijas, gaminasi suvenyrus su valstybės heraldiniais ženklais, įvairius odinius papuošalus ir panašiai. Kasmet vasaros pabaigoje atnaujiname užsiėmimų turinį, mažiau populiarių atsisakome, papildome naujomis temomis. Kadangi pagrindiniai edukacinių užsiėmimų dalyviai – mokinių grupės, dauguma užsiėmimų parengti išsamiai išanalizavus bendrąsias ugdymo programas, pradedant priešmokykliniu ir baigiant viduriniu ugdymu, jie padeda lavinti gebėjimus, formuojamus bendrojo ugdymo laikotarpiu. Per užsiėmimus tyrinėjame pirminius šaltinius, mokomės interpretuoti ir pateikti tiriamojo darbo rezultatus, laviname komandinio darbo ir bendradarbiavimo įgūdžius, gebėjimą rasti ir atrinkti informaciją, suvokti priežasties ir pasekmės ryšius. Visų veiklų tikslas – supažindinant su istoriniu paveldu, sudominti valstybės istorija, ugdyti patriotizmą.

– Kokių sričių specialistai veda užsiėmimus vaikams ir kaip dažnai tai vyksta? Kiek kainuoja dalyvavimas juose?

– Edukacinius užsiėmimus rengia ir veda edukatoriai, įgiję skirtingą išsilavinimą ir darbo patirtį: istorikai, archeologai, paveldosaugininkai, edukologai, senosios muzikos atlikėjai. Rengiant edukacinius užsiėmimus, konsultuojamasi su pedagogais, muziejaus mokslo skyriaus darbuotojais. Kiek užsiėmimų per dieną vyksta, priklauso nuo užsakymų. Daugiausiai jų sulaukiame spalio–gruodžio ir kovo–birželio mėnesiais. Tuomet per dieną vienas žmogus praveda po 2–3 užsiėmimus, bendrai per dieną būna po 10–16 užsiėmimų.

– Edukacinių užsiėmimų kainos (kitų mokesčių nėra): 5–7 metų vaikams – 0,30 Eur, mokiniams, studentams, senjorams – 0,80 Eur;  suaugusiesiems – 2,50 Eur; mažos šeimos (1 suaugusysis + 1–3 nepilnamečiai vaikai) bilietas – 3,00 Eur; didelės šeimos (2 suaugusieji + 1–3 nepilnamečiai vaikai) bilietas – 5,50 Eur; nemokamai edukaciniuose užsiėmimuose lankosi: vaikai iki 5 metų, vaikų ir vaikų globos namų auklėtiniai, neįgalieji bei socialiai remtini mokiniai (pristačius dokumentą iš mokyklos).

V. Abramausko ir Jogailės Tarvydaitės nuotr.

– Valdovų rūmai siūlo ir daugybę veiklos visai šeimai. Kodėl svarbu, kad joje dalyvautų ne tik vaikai, bet ir kiti suaugusieji?

– Šeimoms su vaikais siūlome keturiolika edukacinių užsiėmimų. Manome, kad tokie apsilankymai, ne tik praplečia istorines žinias, supažindina su kultūriniu paveldu, bet ir ugdo domėjimąsi kultūros institucijų veikla, be to, šeimas skatina leisti laisvalaikį kartu. Per beveik 10 muziejaus veiklos metų suradome draugų, kurie po muziejaus atidarymo pas mus ateidavo su tėveliais, o dabar jau atsiveda savo mažylius.

– Muziejuje taip pat yra užsiėmimų specialių poreikių turintiems vaikams. Ar galite plačiau papasakoti apie Valdovų rūmų lankymo galimybes pastariesiems lankytojams?

– Dar kuriant muziejaus koncepciją,  muziejaus kolektyvo vizija buvo daugiafunkcinio kultūrinio centro sukūrimas – kultūriniai renginiai, ekskursijos, edukacijos, tai yra atviro visiems, tarp jų ir žmonėms su negalia bei žmonėms, patiriantiems socialinę atskirtį.

Dar kuriant muziejaus koncepciją,  muziejaus kolektyvo vizija buvo daugiafunkcinio kultūrinio centro sukūrimas – kultūriniai renginiai, ekskursijos, edukacijos, tai yra atviro visiems, tarp jų ir žmonėms su negalia bei žmonėms, patiriantiems socialinę atskirtį.Dr. N. Kostinienė

– 2012–2013 metais, rengiantis ekspozicijų atidarymui, edukacijos koordinatorės Vidos Kaunienės iniciatyva  vykdytas projektas „Renesansas Lietuvoje: prisiliesk, išgirsk ir pajausk“ . Projekto vykdymą konsultavo Lietuvos aklųjų biblioteka, Brailio rašto specialistas Vytautas Gendvilas, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga. Rezultatai – sukurta edukacinė programa akliesiems ir silpnaregiams. Jos pagrindinė priemonė – kilnojamoji edukacinė ekspozicija. Interaktyvių kūrybinių sprendimų pritaikymas leidžia pažinti Renesansą lytėjimo ir klausos juslėmis: lankytojams sudaromos galimybės susipažinti su XV–XVI amžiaus Vilniaus Žemutinės pilies paveldu – per archeologinius tyrimus rastais reljefiniais kokliais ir kita tyrinėtojų parengta medžiaga, liudijančia Renesanso epochos kultūrą Lietuvoje. Šio pobūdžio veiklos tęsiamos: 2017–2018 metais vykdytas projektas „Atradimai muziejuje“, kurio tikslas – muziejaus darbuotojus parengti darbui, į muziejaus edukacinę veiklą integruojant vaikus, turinčius specialiųjų poreikių (vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą), esame parengę užsiėmimų vaikams turintiems regos sutrikimų.

– Dirbate su šeimomis, mokyklinių klasių grupėmis, pavieniais lankytojais. Kokias tendencijas pastebite? Kaip apibrėžtumėte šiuolaikinio vaiko santykį su istorija, architektūra, archeologija? Kaip manote, ar šiems dalykams mokyklose skiriama pakankamai dėmesio ir laiko?

– Pastebime, kad į muziejų vaikus atvedantys mokytojai aiškiau suvokia, kaip savo dėstomą dalyką susieti su muziejuje pateikiama informaciją, žino, kokiu tikslu atvyksta. O vaikai labai skirtingi: yra labai viskuo besidominčių, pasitaiko ir visiškai abejingų. Besidominčių interesai taip pat labai skirtingi: pasitaiko smalsučių, svajojančių būti archeologais, tokie klausinėja apie kiekvieną daiktą vitrinoje, jo radimą, restauravimą, kiti domisi įdomiomis Valdovų Rūmų šeimininkų biografijos detalėmis, patys eksponatai tampa tik pasakojimo fonu.

V. Abramausko ir Jogailės Tarvydaitės nuotr.

– Mokykloje visų dalykų dėstymą sąlygoja Bendrosios ugdymo programos, archeologija, architektūra, plačiausiai paliečiama per istorijos pamokas, bet gana paviršutiniškai, istorinis kontekstas, pačios istorijos svarba vaizdžiausiai suvokiama ne iš istorijos vadovėlių, bet būtent čia – muziejuose, kurie, mokyklai ir muziejui palaikant tamprius kontaktus, gali tapti ypač vertingomis netradicinio ugdymo erdvėmis įvairiems mokomiesiems dalykams. Mūsų muziejaus Ekskursijų ir edukacijos skyriaus darbuotojai visada pasirengę padėti mokykloms praplėsti mokinių kompetencijas pažintine ir praktine veikla.