Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2019 m. vasario 18 d. 01:01
Tomo Venclovos „Vilniaus vardai“: Vladas Drėma

Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (R. Paknio leidykla: Vilnius, 2017, p. 446)

„Vilniaus galerija“ pristato dar vieną ištrauką iš knygos „Vilniaus vardai“ (ankstesnius tekstus skaitykite čia). Joje autorius Tomas Venclova rašo apie Vladą Drėmą. Knygą „Vilniaus vardai“ 2017 metais išleido ir jos tekstais pasidalinti sutiko R. Paknio leidykla. Knygą įsigyti galite sostinėje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje įsikūrusiose „Vilniaus galerijos“ pardavimo vietose.

Vladas Drėma | A. Kunčiaus nuotr., 1980

Drėma Vladas (1910–1995), lietuvių dailininkas, menotyrininkas, kultūros istorikas. Gimė Rygoje. 1926–1931 m. Vilniuje lankė Vytauto Kairiūkščio dailės studiją, 1936 m. baigė Vilniaus universiteto Dailės fakultetą (jo mokytojas buvo Ludomiras Ślendzińskis). Su kitais įsteigė „Vilniaus grupę“, jai priklausė lietuvių, lenkų ir žydų tapytojai. Dalyvavo parodose. Ankstyvoji Drėmos kūryba artima kubizmui ir konstruktyvizmui, vėlesnioji — veikiau realistinė, bet siekianti apibendrinimo ir ornamentiškumo. Nemažai vietos joje užima Vilniaus motyvai. Beje, Drėma sukūrė futuristinę viziją — paveikslą „Vilnius 2000-aisiais“ (1928).

Mokytojavo Vilniaus gimnazijose, per nacių okupaciją darbavosi baltarusių muziejuje, po karo dėstė Vilniaus universitete ir kitur, dirbo Lietuvos dailės muziejuje ir paminklų konservavimo institute. Gyvenimo pabaigoje sunkiai sirgo, tačiau mokslinės veiklos nenutraukė. Svarbiausias jo įnašas į kultūrą — fundamentalios knygos apie Pranciškų Smuglevičių, Kanutą Rusecką, Vilniaus bažnyčias, didžiulė monografija Dingęs Vilnius (1991), laikytina bene geriausia vilniškės ikonografijos studija. Vertinga Drėmos korespondencija su Stanisławu Lorentzu, kurioje aptariama daugybė Vilniaus architektūros ir istorijos problemų, paskelbta 1998 metais. 1992 m. Drėmai paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.

Susiję:

Czesławas Miłoszas, pažįstamas su Drėma nuo studentiškų dienų ir 1992 m. vėl su juo susitikęs, rašo apie Dingusį Vilnių: „Tik didžiulė meilė galėjo sukurti tokį veikalą, ir aš tai rašau, idant išreikščiau pagarbą Drėmai. Tada, mudviejų jaunystės Vilniuje, nežinojau, kad kaip tik jisai liks vienintelis tarp šešėlių ir taps šviesia figūra, viena iš tų, kurių pavyzdys mus palaiko.“

Ištrauka: Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (R. Paknio leidykla: Vilnius, 2017, p. 255)

T. Venclovos knygą „Vilniaus vardai“ galite įsigyti Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje įsikūrusiose „Vilniaus galerijos“ pardavimo vietose. Čia taip pat rasite ir Giedrės Jankevičiūtės knygą „Atrasti Vilnių: skiriama Vladui Drėmai“ (2010). 

Giedrė Jankevičiūtė, „Atrasti Vilnių: skiriama Vladui Drėmai“ (Vilniaus dailės akademijos leidykla: Vilnius, 2010, p. 432)

„Ši knyga yra paminklas Drėmai ir jo palikimui. Kartu ji sumanyta kaip kvietimas pasižiūrėti, kas slypi už vis labiau įsitvirtinančios asmenybės legendos. Jos herojus – ne vien idealaus santykio su Vilniaus kultūros paveldu simbolis. Pirmiausia – tai turtinga, stipri, prieštaringa asmenybė, žmogus, kurio gyvenimas persipina su XX a. Vilniaus istorija“, – teigia knygos sudarytoja G. Jankevičiūtė.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!