Norbert Tukaj nuotr.

Kovo 7 dieną, ketvirtadienį, 17.30 val., Vytauto Didžiojo universiteto mokslo ir studijų centre (V. Putvinskio g. 23) bus pristatytas unikalus projektas – čia duris atvers eksperimentinė laboratorija „Pelkių mokykla“, praėjusiais metais atstovavusi Lietuvai Venecijos bienalėje. Projektą kuruoja Masačusetso technologijos instituto (MIT, JAV) tyrėjai, VDU vizituojantys profesoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai.

Pelkių svarba urbanistikai ir aplikai

„Pelkių mokyklos“ ekspozicija įsikurs skirtinguose VDU mokslo ir studijų centro aukštuose – ją sudarys akustinis kambarys, kvapų koridorius, taip pat – mediateka, kurioje galima stebėti videomedžiagą iš Pelkių paviljono Venecijoje. Lankytojus pasitiks patys įvairiausi eksperimentai: „Garso baublys“, „Kvapų drevės“, „Pelkių pončai“, Šepetos durpyno kolona, argentiniečių kilmės menininko R. Tiravanijos užauginta kombuča (arbatos grybas), „Pelkių radijas“, „Pelkių muilas“, „Islandiškas turfas“, „Pelkių intelektas“ ir kiti elementai.

Pasibaigus prestižinei Venecijos architektūros bienalei, Nomeda ir Gediminas Urbonai „Pelkių mokyklos“ pristatymus rengia visame pasaulyje – JAV, Kinijoje, Norvegijoje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir kitose šalyse. Menininkai ir mokslininkai kviečia permąstyti pasaulinę pelkių svarbą urbanistikai ir aplinkai – ypač 2019-aisiais, kuriuos Jungtinių Tautų Ramsaro konvencija paskelbė pelkių ir klimato kaitos metais.

Norbert Tukaj nuotr.

„Pelkės gali ne tik reguliuoti vandens lygį, apsaugoti miestus nuo potvynių, bet ir kaupti anglies dvideginį – triskart našiau už medžius ar dumblius vandenynuose. Svarbu suvokti, kad pelkė yra technologija – tą įvertino ir JAV mokslo institutas Ouk Ridže, prieš 70 metų pagarsėjęs Manheteno projektu ir atominės bombos bandymais“, – paaiškino G. Urbonas.

Kuratoriai siūlo permąstyti pelkių reikšmę. Priešingai nei šiandien, vis dar populiarios metaforos apie pelkių sausinimą (angl. drain the swamp), pelkės turėtų būti ne siejamos su korupcija ar kitomis blogybėmis, o vertinamos kaip labai subtilios, sudėtingos sistemos, kurių veikimas įkvėpė mokslininkus. Pirmąjį mokslinį tyrimą apie pelkę dar 1898 metais Aukštumalos pelkėje atliko vokiečių botanikas Carlas Albertas Weberis, o britų kibernetikas Staffordas Beeras, tyrinėdamas pelkes 1970-aisiais, jas pasitelkė modeliuojant biologinį kompiuterį.

Mokykla, jungianti įvairias technologijas ir disciplinas

„Pelkių mokykloje“ vykstantiems eksperimentams tinkamiausią kontekstą tyrėjai įžvelgė universitete – dėl sąlygų, kurias gali suteikti mokslinė institucija. „Norint, kad eksperimentai būtų netikėti, peržengiantys meno logiką ir kvestionuojantys jos konvencijas, natūralu, kad „Pelkių mokykla“ tęsia savo veiklą edukacinėje erdvėje, kur tokie eksperimentai yra labai laukiami“, – sakė N. Urbonienė.

Pasak MIT tyrėjų, Pelkių mokyklos infrastruktūra skirta jusliniams patyrimams, hibridiškumo ugdymui, gebėjimui orientuotis skirtinguose kontekstuose. Pasitelkiant įvairias technologijas ir disciplinas, mokslininkai ir studentai „Pelkių mokykloje“ ieškos naujų bendradarbiavimo formų, kurs prototipus ir projektus, skirtus bendrabūviui – žmogaus sugyvenimui su kitomis gyvybės formomis.

Norbert Tukaj nuotr.

„Siekiame atkreipti dėmesį į būtinybę keisti mąstymo įpročius ir išmokti sugyventi su gamta – ypač šiandien, visuotinių neramumų, karo grėsmės ir aplinkos niokojimo laikais. Čia iš naujo permąstoma ekologinė krizė, prognozuojama miestų ateitis, ieškoma tarpdisciplininių sprendimų kuriant bendrabūvį su kitomis rūšimis ir prisidedant prie Dirbtinio Intelekto projekto“, – projekto siekius aiškina kuratoriai.

Atidarymo programoje numatoma ekskursija kartu su Gediminu ir Nomeda Urbonais po „Pelkių mokyklos“ erdvę universitete ir bendruomeniškos vaišės su gėrybėmis iš Čepkelių ir Aukštumalos pelkių. Prieš atidarymą kartu su VDU studentais intensyviame kurse planuojama sukurti ir naują Pelkių Intelekto modulį.

Vienas pagrindinių akcentų naujojoje VDU mokslo ir studijų centro erdvėje – keturi balkonai, kuriuose eksponuojami Venecijoje parengti „Pelkių manualai“, pončai, pristatantys Lietuvos architektų vizijas apie pelkių paviljoną, hibridinis radijas, islandiškosios žeminės detalės ir kiti elementai.

Po „Pelkių mokyklos“ atidarymo Vytauto Didžiojo universitete Nomeda ir Gediminas Urbonai išvyks skaityti pranešimų svetur – Dubajaus Globaliniame meno forume (JAE), CAFA Dizaino mokykloje Pekine (Kinija), MIT architektūros 150-mečiui skirtame simpoziume Kembridže (JAV), IUAV Venecijos universitete (Italija) ir kitose institucijose.

2018 metais „Pelkių mokykla“ atstovavo Lietuvai 16-ojoje tarptautinėje architektūros bienalėje Venecijoje. Projektą Italijoje pristatė Lietuvos kultūros taryba, organizavo Architektūros fondas. Iniciatyvą parėmė Masačusetso technologijos instituto (MIT) Architektūros ir planavimo mokykla (SA+P) ir Meno, mokslo ir technologijos centras (CAST), Šiaurės kultūros fondas (Nordisk Kulturfond), Norvegijos šiuolaikinio meno biuras (OCA) ir UAB „Durpeta“.

„Pelkių mokyklos“ ekspoziciją Vytauto Didžiojo universitete (V. Putvinskio g. 23) galima aplankyti nuo kovo 8 dienos pirmadieniais–penktadieniais 9.00–21.00 val., šeštadieniais – 9.00–18.00 val.

Kuratoriai: Nomeda ir Gediminas Urbonai (MIT, VDU)

Ekspozicijos architektė: Indrė Umbrasaitė (Die Angewandte Taikomųjų menų universitetas, Viena)

„Garso baublys“: Nicole L’Huillier (MIT), Francisco López, Indrė Umbrasaitė

„Kvapų drevės“: Reda Valentinavičienė ir Jurga Katakinaitė-Jakubauskienė, Gitana Zaleskienė, Aušra Černiauskienė

„Pelkių pončai“: dizainas: Sandra Straukaitė, Gailė Pranckevičiūtė; architektūrinės vizijos: Jautra Bernotaitė, Rasa Chmieliauskaitė, Aidas Čergelis, Aušra Černiauskienė, Justinas Dūdėnas, Milda Kulvičiūtė, Donatas Linkus, Andrius Ropolas, Antanas Šarkauskas, Gabrielė Šarkauskienė, Indrė Umbrasaitė, Kęstutis Vaikšnoras, Paulius Vaitiekūnas

„Durpių kolona“: Remigijus Daubaras (VDU), Adelė Dovydavičiūtė ir UAB „Durpeta“

„Pelkių intelekto“ modulis: Jonas Kubilius (MIT)

„Pekių mokyklos mediateka“: Gytis Dovydaitis (VDU)