Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2019 m. gegužės 8 d. 19:52
Kas yra meno terapija ir kuo ji gali būti naudinga jūsų vaikui?

Foto: unsplash.com

Meno terapija – tai, ko gero, daugeliui girdėta, tačiau ne visiems gerai suprantama sąvoka. Ši psichoterapijos forma gali stipriai prisidėti prie vaiko brandos ir augimo, suteikti pagalbą tiek patyrusiems traumas, turintiems negalią, tiek ir uždariems, sunkiai susikaupti galintiems vaikams. Tad siūlome apie meno terapiją sužinoti daugiau.

Kas yra meno terapija?

Meno terapija (kartais vadinama kūrybinė arba raiškos terapija) padeda žmonėms išreikšti ir suprasti savo emocijas per meninius užsiėmimus ir kūrybinį procesą užuot dalyvaujant įprastuose psichoterapijos seansuose. Kadangi vaikai natūraliai yra kūrybiški, jiems paprasčiau, tarkime nupiešti piešinį, nei atsakyti į sudėtingesnį klausimą.

Foto: unsplash.com 

Kiekvienu atveju meno terapijos priemonės taikomos, atsižvelgiant į grupės ar individo poreikius, tikslus: kūrybinis procesas gali padėti išspręsti kilusias psichologines problemas, pakoreguoti elgesį ir emocijas, sumažinti stresą ir padidinti pasitikėjimą savimi. Vaikams meno terapija taip pat padeda praturtinti jutiminę patirtį, bendravimo įgūdžius, vaizduotę, smulkiąją motoriką, pažintinius gebėjimus. Svarbu ir tai, kad meno terapijai nereikalingas talentas ar pasiruošimas, mat su vaiku dirba profesionalas, gebantis suprasti komunikuojamus jausmus. Dėl to šios srities terapeutai turėtų būti išmanyti tiek meno, tiek psichologinių mokslų aspektus.

Kam taikoma dailės terapija?

Nors tradicinė psichoterapija, kuomet su specialistu bendraujama kabinete, gali ženkliai padėti vaikams, turintiems psichologinių problemų, dažnai seansų metu jiems sunku išreikšti emocijas, jie gali jaustis nejaukiai ar net bijoti prabilti. Tai ypatingai būdinga mažesniems vaikams ir tiems, kam dėl įvairių priežasčių sunku emocijas reikšti žodžiais – nemokantiems gerai kalbėti, esantiems svetimoje šalyje, turintiems traumuojančios patirties.

Išskiriamos kelios meno terapija itin gerai galinčios pasinaudoti grupės: vaikai, turintys mokymosi sutrikimų, patyrę  fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą, turintys autizmo spektro sutrikimų, chroniškų, ilgalaikių ligų (pvz., sergantys vėžiu), patyrę sunkius išgyvenimus (pvz., artimojo mirtį), turintys elgesio sutrikimų, fobijų. Nors meno terapija yra tam tikras psichologinis gydymo būdas, iš tiesų jis gali padėti ir psichologinių problemų neturintiems vaikams, kuriems reikia sumažinti patiriamą įtampą ar išspręsti tuo metu aktualias problemas.

Kokių yra meno terapijos formų?

Šiais laikais yra daugybė meno terapijos rūšių, visgi dažniausios apima teatro, muzikos, šokio bei įvairias dailės praktikas, pavyzdžiui, fotografiją, koliažus, keramiką, skaitmenininius menus, tekstilę. Dauguma užsiėmimų gali vykti grupėse, kur vaikai dirba kartu, prisiima atsakomybę už savo ir kitų veiksmus. Šie užsiėmimai gali vykti ir privačiai ar dalyvaujant vaiko tėvams – tuomet stiprinamas tarpusavio ryšys, pasitikėjimas, socialiniai įgūdžiai.

Foto: pixabay.com

Bene geriausiai žinoma ir labiausiai paplitusi meno terapijos forma yra dailės terapija. Jos metu vaikai piešia, kuria koliažus, skulptūras, juos analizuoja. Teatro terapijos metu vaikai keičiasi vaidmenimis, improvizuoja, išgyvena problemiškas realaus gyvenimo situacijas, sapnus. Svarbi meno terapijos fazė – grįžtamasis ryšys arba išsipasakojimas, kuomet analizuojami sukurti kūriniai, stengiamasi atsiverti.

Keli patarimai tėvams

Nors tikrą meno terapijos seansą gali pravesti tik tam pasirengęs profesionalas, tėvai gali prisidėti prie vaiko meninės raiškos bei pasitikėjimo savimi ugdymo ir namuose. Tam verta atsiminti keletą patarimų:

1. Bent 10 minučių kasdien skirkite meninei veiklai 
Šiame kūrybos procese visai nesvarbus baigtinis rezultatas – jūsų tikslas turėtų būti praleisti laiką, stiprinant ryšį su vaiku, padedant jam išreikšti save, lavinant vaizduotę. Jei vaikui atsibodo tradiciniai piešimo ar vaidybos užsiėmimai, išbandykite piešimą tamsoje, pamėginkite iš sode ar parke rastų gėrybių sukurti mandalą ar skulptūrą, išsiųskite pieštinius atvirukus artimiesiems.

2. Sukurkite kūrybai draugišką aplinką
Svarbu, kad vaikas turėtų galimybę jausmus reikšti ne tik žodžiais, bet ir kūrybine forma. Tam gali padėti namuose turimas molbertas ar nutrinama lenta. Ant jų paraginkite vaiką ką nors nupiešti, kuomet jis jaučiasi piktas ar liūdnas,tegul tai tampa jo/jos įpročiu. Tokiu būdu vaikas išmoks atskleisti savo emocijas, nelaikys pykčio ar liūdesio viduje.

3. Įvairias šventes ir gimtadienius švęskite kūrybiškai
Gimtadieniai ir įvairios šventės – puikūs momentai pasinerti į smagias ir kūrybiškas veiklas. Pasiūlykite vaikui gimtadienį švęsti, dalyvaujant kūrybinėse dirbtuvėse (kuriant keramikos dirbinius, žvakes, aksesuarus, žaidžiant su smėliu), arba patys sugalvokite teatrinių, muzikinių, dailės žaidimų. Taip vaikas turės galimybę atsiskleisti grupėje, tobulins savo socialinius įgūdžius ir, žinoma, tiesiog smagiai praleis laiką.

Tiesa, meno terapija atnešti naudos gali ne tik vaikams – pasaulyje ja užsiima ir vyresnio bei senyvo amžiaus žmonės.

 

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.