Hipių laikais jį labiausiai išgarsino tokie piešiniai, kaip „Keep on truckin‘“, „Hang in there, baby“, vaizduojantis katinėlį, besilaikantį už skalbinių virvės, komiksų personažas „Fritz the Cat“, apie kurį sukurtas ne vienas animacinis, suaugusiems skirtas filmas.
Kai kurie Krambo darbai garsėjo juodu humoru ir moralinių ribų nepaisančia satyra, pašiepiančia minėto dešimtmečio kultūrą, gyvenimo būdą, nuotaikas ir bendrą atmosferą. Kitus kūrinius daugelis vadino paprasčiausia pornografija. Didžiojoje dalyje Krambo darbų netrūko ne tik pačių keisčiausių vulgarybių, bet ir atviro brutalumo, rasizmo, seksizmo. Nemažai žmonių Krambo nemėgo už tai, kad moteris vaizduodavo vien kaip sekso objektus. Kita vertus, Krambo darbuose vyrai pavaizduoti ne ką geriau – tai jokių moralinių vertybių neturinčios padugnės ir pašlemėkai, galvojantys vien apie savo smurtinius bei seksualinius troškimus.
1994 metų filme „Crumb“ pasakojama ne tik apie daug diskusijų iki šiol keliančią autoriaus kūrybą, bet ir ne ką mažiau šokiruojantį asmeninį kūrėjo gyvenimą, pradedant jo fetišu jodinėti (tiesiogine to žodžio prasme) moterims ant nugarų, baigiant disfunkcinės šeimos portretu: vaikus mušdavusiu tėvu, narkotikus vartojančia motina, pakrikusios psichikos sūnumis ir dukterimis, kurios juostoje filmuotis atsisakė.
„Krambas“ – tai intriguojanti, kritikų palankiai įvertinta dokumentika, kurioje išvysite daugybę keistų žmonių, turinčių be galo neįprastų pomėgių. Nors veikėjų gyvenimai, regis, yra labai niūrūs, tačiau filme jie pateikiami per komišką prizmę ir žiūrovui kelia ne tiek gailestį, kiek nuostabą.