D. Matvejevo nuotr.

Lietuvos rusų dramos teatras naująjį, 74-ąjį, sezoną pradeda ugningai – rugsėjo 20 dieną jį paskelbs širdis ir protus uždeganti futuristo poeto Vladimiro Majakovskio kūryba, skambanti premjeriniame Jono Vaitkaus spektaklyje „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“. Ši premjera, naujai pažvelgianti į chrestomatinę rusų ir pasaulio literatūros asmenybę ir taps įspūdinga įžanga į teatro sezoną, kuriame numatytos penkios premjeros pagal klasiką ir šiuolaikines pjeses.

Naujo sezono startą skelbiančio LRDT vadovė Olga Polevikova neabejoja naujų kūrybinių teatro metų sėkme ir dar didesniu žiūrovų susidomėjimu, kurio netrūko ankstesniojo sezono spektakliams. „Šį sezoną pradedame labai galingai – režisieriaus J. Vaitkaus spektaklio premjera. O šio sezono mūsų sumanymas – teatro repertuare klasikos pastatymus supinti kartu su šiuolaikine drama, kurios teatruose nėra daug, o ir mūsų teatre šiuolaikinė dramaturgija dar priimama dažnai gana skeptiškai. Stengsimės šiuolaikines pjeses pristatyti taip įdomiai, kad žiūrovai jas priimtų ir dabarties dramaturgija taptų stipri, rimta mūsų repertuaro dalis“, – sako teatro vadovė Olga Polevikova.

Pirmąja sezono premjera režisierius J. Vaitkus ryžosi šiuolaikiniam žiūrovui priminti apie prigimtinį tiesos, teisingumo poreikį ir savo spektakliais supurtyti, prižadinti apsnūdusią, pramogomis bei melu persisotinusią visuomenę. Būsimo spektaklio žanrą režisierius apibrėžia kaip „futuristinę metamorfozę ir atsisveikinimo koncertą“, įkvėptą ankstyvosios didžiojo lyriko, rusų ir pasaulinės literatūros klasiko V. Majakovskio (1893–1930) poezijos, pjesės „Majakovskis. Tragedija“ (1913) bei dviejų poemų: „Debesis su kelnėmis“ (1914), „Fleita – nugarkaulis“ (1915). Simboliška, kad didžiojo poeto kūryba į LRDT sceną grįžta daugiau nei po 50 metų – pastarąjį kartą mūsų teatre V. Majakovskio „Blakę“ yra statęs režisierius Leonidas Lurje 1962 m.

Režisierius J. Vaitkus sako, kad ir V. Majakovskis savo gyvenime sprendė ir mūsų laikams aktualias problemas – valstybines, politines, ideologines, poezijos, kultūros ir meno vietos visuomenėje. „Dabar teatras atsidūręs aklavietėje ar skerskelyje, galvoja, ar jis išvis reikalingas, koks jis reikalingas, ar kitos kultūros įstaigos reikalingos, tokie atgarsiai ir užsienyje sklinda… Čia teatro žmonėms yra apie ką pagalvoti. Majakovskio laikmetis, gyvenimas ir aistra priartina mus iki jo situacijos, o tos problemos yra tokios akivaizdžiai matomos girdimos ir jaučiamos , kad kažkokių ypatingų naujovių spektaklyje nėra reikalo atskleisti arba suaktualinti medžiagą, ji ganėtinai aktuali tiek menininko, tiek kūrybos, tiek meno vietos visuomenėje prasme. Man buvo įdomu tik surasti tas sąšaukas, ir aktoriams tai įdomu“, – sako J. Vaitkus.

Spektaklio scenografiją ir kostiumus kuriantis dailininkas Jonas Arčikauskas sako, kad dabartinis LRDT pastatas yra geriausias erdvės, scenos ir žiūrovų salės santykio ir proporcijų prasme, išsiskiriantis puikia akustika, todėl jam malonu čia kurti jau trečią spektaklį, kurį režisuoja J. Vaitkus. „Majakovskis yra tikrai rimtas kūrėjas, o jį analizuoti labai svarbu kaip asmenybę, kūrėją, įsivėlusį į politinius perversmus ir suniokotą kaip žmogų ir menininką. Mano sukurtus kostiumus aktoriai labai gerai priėmė, nors pradžioje ir buvo kiek nusigandę“, – juokavo J. Arčikauskas.

Spektaklio muzikos ir vaizdo projekcijų autorius – ukrainiečių kompozitorius Oleksandras Shymko, choreografiją kuria Pavelas Fokinas. Spektaklyje dviem sudėtimis vaidins beveik visa LRDT aktorių trupė, o scenoje žiūrovai pamatys net keturis skirtingus Majakovskius ir dvylika nuotakų.

Majakovskio didžiausios gyvenimo meilės Lilijos Brik vaidmenį kurianti aktorė Aleksandra Metalnikova sako patyrusi didelį stresą, kai gavo šį vaidmenį. „Tai iš tikrųjų labai sudėtingas vaidmuo, Lilija Brik buvo sudėtinga moteris. Jei man reiktų kurti jos dokumentinę versiją, gal būtų paprasčiau, negu jos futuristinis vaizdas. Ta moteris turėjo tokią energetiką ir galią, kad buvo visiškai užvaldžiusi vyrus, nors nebuvo nei labai graži ar išvaizdi. Kankindama Majakovskį, ji buvo įsitikinusi, kad iš tos kančios ir gimsta geriausios jo eilės“, – sakė fatališką moterį įkūnijanti A. Metalnikova.

Poeto – paprasto jaunuolio vaidmenį kuriantis Valentinas Novopolskis, pasak režisieriaus, galėtų suvaidinti visus Majakovskio įvaizdžius. Aktorius sako, kad jam labai įdomus šis vaidmuo, o pažintis su Majakovskiu jam kažkada ir prasidėjo būtent nuo poeto meilės eilėraščių, kuriuose atsiskleidžia visos meilės ir pavydo spalvos, neįtikėtinas operavimas žodžiais, pasiekiančiais pačią širdį.

Poetą – geležinį, pirmoje spektaklio dalyje akis į akį susiduriantį su provokuojančia minia, spektaklyje vaidins Valentinas Krulikovskis. Aktorius sako norintis, kad tai būtų ne paskutinis spektaklis, kuriamas šios kūrybinės grupės. „Pavydžiu pats sau ir savo kolegoms, dirbantiems su tokiais žmonėmis, tai tikrai neeilinis spektaklis ir J. Vaitkaus biografijoje. Spektaklis tikrai „veža“, labai geros emocijos jame vaidinant net ir tokį nelengvą personažą“, –  neabejoja V. Krulikovskis.

Premjerinis spektaklis „Tryliktas apaštalas, arba Debesis kelnėse“ žiūrovus kvies ir rugsėjo 21 d. Jis bus dviejų dalių su žaidybine pertrauka, kurioje žiūrovų lauks staigmenos.

Netrukus po pirmosios sezono premjeros, spalio 11 d., LRDT Mažojoje salėje žiūrovų laukia dar viena naujiena –  premjera „Mirusios sielos. Skaitant Gogolį“. Šio pastatymo pagal rusų klasiko kūrybą režisierius, inscenizacijos autorius – Aleksandras Marčenka, o vaidins mūsų teatro grandai Tatjana Genzel, Aleksandras Agarkovas ir Jurijus Ščiuckis. Projekto partneris – „Bardai LT“.

Iki Naujųjų metų LRDT Didžiojoje salėje pasirodys ypatinga premjera – Stiveno Sondheimo (Stephen Sondheim) miuziklas „Into The Woods“, užkariavęs Brodvėjaus scenas, pagal jį neseniai buvo pastatytas ir filmas su garsiomis kino žvaigždėmis. Daug Lietuvos scenos žvaigždžių žėrės ir Viliaus Malinausko režisuotame miuzikle, kuriam daugybę įspūdingų kostiumų kuria dailininkė Jolanta Rimkutė.

Kitų metų pirmojo pusmečio planuose – rygietės režisierės Laros Surkovos spektaklis „Kalnelis“ pagal pjesę, kurią išrinko žiūrovai iš trijų vasarą teatre parodytų eskizų, sukurtų režisūrinės laboratorijos metu. Kitų metų pavasarį pasitiksime su Filipo Losio iš Talino spektakliu pagal geriausia šių metų pjese pripažintą Michailo Durnenkovo „Utopiją“, pelniusią aukščiausią Rusijos teatro „Auksinės kaukės“ apdovanojimą.

LRDT sezoną karūnuos Michailo Bulgakovo šedevras „Meistras ir Margarita“, kurio imsis mūsų teatro žiūrovams jau pažįstama režisierė Juliana Laikova iš Maskvos.

Žiūrovus jau pirmoje premjeroje pasitiks atsinaujinusi Didžioji salė – čia įrengti patogesni krėslai, svetingesnis žiūrovams tapo teatro balkonas trečiame aukšte.