„Kai vakare susitikome su Elena, ji atsinešė kaip tik tądien Gallimard leidyklos išleistą savo knygą. Į jos pristatymą Pompidou centre atvažiavo ir Elenos bičiulė, Prahoje studijuojanti filmų garsą. Abi surengė nuostabų performansą“, – sako A. Baltėnas.
E. Selena: Esame Art Deco akademijoje. Aš jau penkeri metai Paryžiuje. Išvažiavau pagal Erasmus mainų programą po antrojo studijų kurso Vilniaus dailės akademijoje ir pasilikau. Parašiau čia kursinį darbą, po to dar pabaigiau studijas Lietuvoje. Dabar Paryžiuje studijuoju scenografijos magistrantūroje ir kuriu knygas. Jau treti metai dirbu su knygomis, bet norėčiau dar padirbėti ir teatre.
Nuo mažens mėgstu knygas. Anksti išmokau skaityti ir visada skaitydavau daug. Supratau, kad man įdomiausia būtų dirbti su knygų iliustracijomis. Nors pradėjau monumentaliosios tapybos studijas, po kurio laiko pagalvojau, kad būtų įdomu padirbėti ir su mažu formatu. Tada mokiausi grafikos, ir man tai labai patiko. O kai studijavau Paryžiuje, turėjome erdvinių knygų workshopą, ir mane sužavėjo tos erdvinės knygos. Savo diplominiam darbui norėjau naudoti būtent šią techniką. Ieškojau vizualaus sprendimo – kokio tipo iliustracijos tiktų erdvinei knygai. Iš pradžių piešiau, tapiau, o paskui sugalvojau pabandyti karpyti, pjaustyti, būtent karpymo technika labiausiai pasiteisino. Pirmoji knyga ir buvo mano diplominis darbas. Kai susisiekiau su leidykla, ji jau buvo visiškai užbaigta. O kitos dvi gimė pamažu. Pradedam nuo idėjos ir kartu su leidykla po truputį tą projektą tobulinam, vystom maketus. Iš tiesų, tai aš ir tekstą rašau, ir erdvines iliustracijas kuriu, ir piešinius. Nuo A iki Z.
Kai apsigyniau diplominį darbą, parodyti jį leidyklai pasiūlė mano dėstytojas. Jis davė ir leidėjų elektroninio pašto adresą. Pradėjome susirašinėti, po to susitikome ir taip po truputį pradėjome bendradarbiauti. Jiems tas projektas patiko ir gana greitai jį priėmė spausdinti. Tai buvo Gallimard leidykla. Smagu darbuotis tokioj didelėj leidykloj, ten galima išmokti daug įvairiausių dalykų, susitikti, pabendrauti su kitais autoriais ir iš jų pasimokyti. Labai įdomu. Žiūrėsim, kaip bus toliau. Kiekvienas projektas – vis naujas nuotykis.
Kai dirbu, klausausi muzikos. Kartais ir knygų klausau. Tai man padeda susikaupti. Dabar skaitau tokį Junichiro Tanizakį apie šešėlius – tai XX amžiaus klasika, nes mano rašto darbas bus apie šešėlių teatrą. Dar skaičiau Virginios Woolf romaną. Labai patiko, net ėjau spektaklio žiūrėti. Tai va, kiek spėju, vis kažką skaitinėju. Bet iš tiesų ne tiek daug to laiko ir lieka. Ypač dabar, kai paskaitos…
Daugiau rubrikos „Nesijaučiam toli“ istorijų rasite čia.