Helmutas Šabasevičius. Lietuvos baletas prieš 20 metų: „Karmen“
„Karmen“, Karmen-Eglė Špokaitė ir Chosė-Edvardas Smalakys | Michailo Raškovskio nuotr.
Visus baleto gerbėjus „Vilniaus galerija“ kviečia skaityti knygą „Lietuvos baletas šiandien“, kurios ištraukomis sutiko pasidalinti ją išleidusi „Krantų redakcija“. Šiame įraše – George Bizet, Rodion Ščedrin „Karmen“ (choreografas – Krzysztof Pastor). Knygos medžiagą lydi teatro scenos akimirkas aktyviai fiksavusio Michailo Raškovskio fotografijos.
„Karmen“, Karmen-Eglė Špokaitė | Michailo Raškovskio nuotr.
Vieno veiksmo baleto spektaklį „Karmen siuita“ pagal Rodiono Ščedrino savaip aranžuotą Georges’o Bizet muziką garsiajai rusų balerinai Majai Pliseckajai pastatė kubietis choreografas Alberto Alonso – spektaklio premjera įvyko Didžiajame teatre Maskvoje 1967 metų kovo 20 dieną.
Lenkų choreografo Krzysztofo Pastoro baletas „Karmen“ (premjera Vilniuje – 1997 m. liepos 3 d.) pratęsia ne itin turtingą šio baleto statymo Lietuvos scenoje tradiciją – prieš keletą metų, baigdamas Maskvos teatro institutą, „Karmen“ sukūrė amžinatilsį Egidijus Domeika; nemažą „Karmen siuitos“ muzikos dalį buvo puikiai „suvaldęs“ Jurijus Smoriginas, pateikdamas emocingą, dramatišką Eglės Špokaitės ir Edvardo Smalakio duetą; išradingą šio siužeto parafrazę pateikė Anželika Cholina, jau po K. Pastoro baleto premjeros sukūrusi „Carmen“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre su dramos artistais. K. Pastoras laikosi tradicinės šio veikalo interpretacijos, nesirūpina pasakyti savo žodį apie Prospero Mérimée personažą, jau šimtą metų kaitinantį įvairių kūrėjų širdis. Karmen – ir konkretybė, ir alegorija – paliekama muzikos valiai; choreografas kuria efektingą epizodo visumą, išradingai pasitelkdamas tam apšvietimą, vaizdines detales. Bendra spektaklio nuotaika, plastinis ritmas, diktuojamas muzikos, suartina choreografo kūrinį su šiuolaikinio šokio raidos kryptimis. Pagrindiniais epizodo personažais tapo Karmen ir Toreadoras, Chosė liko savotišku likimo įrankiu. Jau prieš premjerą choreografo buvo pasakyta, kad Toreadoras atlieka ir Lemties vaidmenį. K. Pastoras išvengė paviršutiniškų ir iliustratyvių postringavimų apie fatalizmą būtent praplėsdamas tradicinėje siužeto versijoje vien tragedijos preteksto vaidmenį atliekančio personažo – Toreadoro – funkcijas. šis sprendimas pareikalavo kur kas įvairiapusiškiau traktuoti Karmen personažą. Čia, kitaip nei ankstesniuose pastatymuose, akivaizdžiai išplėtota kordebaleto choreografinė tema – šešios poros atlieka anturažo vaidmenį, ir kartais šie epizodai gana paveikūs, plastiškai įsimenantys.
Spektaklio „Karmen“ scena | Michailo Raškovskio nuotr.
Karmen tragedija vyksta savotiškoje arenoje – paprastame, bet įtaigiame Adomo Jacovskio scenovaizdyje. Juozo Statkevičiaus kostiumai yra nepriekaištingos formos, stilingi ir gundantys.
Reto įtaigumo vaidmenis šiame spektaklyje kuria Eglė Špokaitė-Karmen ir Mindaugas Baužys-Toreadoras; Chosė šoka Edvardas Smalakys.
Daugiau šios ir kitų knygų ištraukų rasite čia.
