Asmeninio archyvo nuotr.

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos (VVDG) žurnalistai pristato interviu ciklą „Renkuosi profesiją“, skirtą jauniems žmonėms, planuojantiems savo ateitį. Rubrikoje kalbinami mokslo, meno, kultūros ir kitų sričių atstovai atskleidžia, kaip jie atrado savo gyvenimo kelią, suteikia galimybę moksleiviams pažvelgti į savo profesijos užkulisius. Šį kartą su ekonomistu Roku Mackevičiumi kalbame apie ekonomikos studijas, darbą banke, investavimą. 

– Turite įvairios darbo patirties. Papasakokite, kuo teko užsiimti po studijų ir ką veikiate šiuo metu.

– Dar būdamas ekonomikos bakalauro studijų antrakursis nusprendžiau atlikti praktiką SEB banke. Darbo aplinka, pobūdis ir kultūra labai įtraukė, tad finansų institucijoje tęsiau karjerą devynerius metus. Ugdydamas kompetencijas dirbau šešiose skirtingose pozicijose verslo bankininkystėje, metus atlikau stažuotę SEB padalinyje JAV, Niujorke. Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę augti ir įgyti vertingos profesinės patirties bankininkystėje, tačiau prieš vienerius metus nusprendžiau išmėginti jėgas versle. Šiuo metu esu atsakingas už verslo plėtrą ir pardavimus privataus kapitalo įmonėje „M&M trade LT“.

Asmeninio archyvo nuotr.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Kaip sekėsi mokytis mokykloje? Kada sužinojote, ką norėsite veikti ateityje?

– Mokykloje sekėsi gerai, net ir dabar grįžus į gimnaziją (žaisti krepšinio) užplūsta malonūs prisiminimai. Nebuvau pirmūnas, tačiau visada turėjau stiprų atsakomybės jausmą. Dėl to gerais rezultatais užbaigiau mokslus. Būdavo vakarėlių, gal ir nervus pagadindavome mokytojams, tačiau tikrai nieko nedarėme piktybiškai. Nuo pat vaikystės žavėjo bankai ir pinigų skaičiavimas, gal dėl to sąmoningai nusprendžiau stoti į ekonomikos studijas.

– Kodėl pasirinkote ekonomikos studijas ir kodėl – ISM ekonomikos ir vadybos universitete? Kaip po mokyklos įsivaizdavote studijas bei studentišką gyvenimą ir koks jis buvo iš tiesų?

– Stengiausi planuoti vieną žingsnį į priekį, turėjau viziją dirbti ekonomikos srityje, todėl pasirinkau atitinkamas studijas. Juolab, ir skaičiukai patiko. Na, o dėl universiteto neturėjau abejonių. ISM –besąlygiškai vienas geriausių universitetų Lietuvoje. Po bakalauro pratęsiau studijas – įgijau magistro laipsnį tarptautinės vadybos srityje.

Nuo antro kurso teko derinti darbus su mokslais, tad nebuvo daug laisvo laiko. Ar norėčiau grįžti į studentavimo metus? Žinoma. Kodėl? Dėl laisvės, vakarėlių, draugų ir jaudulio prieš egzaminus.

– Papasakokite apie ekonomisto profesiją. Kokį darbą galima dirbti, baigus šias studijas?

– Mano nuomone, įgijus ekonomikos išsilavinimą atsiveria labai plačios profesinės galimybės. Galima dirbti tiek finansų institucijose, tiek versle, kurio veiklos pobūdis gali varijuoti nuo žvakių gamybos iki finansinio startuolio idėjos.  Ekonomikos studijos lavina analitinį, kritinį mąstymą, to reikia bene visose profesinėse srityse. Juk ir dabartinis Lietuvos Respublikos Prezidentas ilgus metus dirbo ekonomistu.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Dirbote investicijų srityje. Ar yra galimybių investavimu užsiimti dar mokykloje?

– Mano nuomone, geriausia mokykloje yra taupyti, o investuoti į tai, kas tave šiuo gyvenimo laikotarpiu praturtina labiausiai. Tai gali būti knygos, sporto būreliai, kelionės.

– Kokias pagrindines finansinio raštingumo taisykles jau mokykloje turėtų žinoti kiekvienas žmogus? 

– Dirbdamas banke turėjau galimybę pravesti finansinio raštingumo pamokas savo buvusioje gimnazijoje. Viskas labai paprasta, svarbiausia – atsakingai planuoti išlaidas ir, esant galimybei, dalį pajamų sutaupyti. Santaupos pravers nenumatytais atvejais, kai patiriamos neplanuotos išlaidos. Kad tokių nenumatytų atvejų bus, abejonių nėra.

– Ar mokykloje skaitėte knygų ekonomikos, finansų, investavimo ir pan. temomis? Kokias minėto pobūdžio knygas galėtumėte rekomenduoti vyresniųjų klasių moksleiviams?

– Jei atvirai,  neskaičiau. Labiau prie širdies buvo skandinaviški detektyvai.  Vyresniųjų klasių moksleiviams rekomenduočiau skaityti realias didžiausių pasaulinių įmonių atvejų analizes (angl. „case studies“) bei mobiliosiose aplikacijose nusistatyti pranešimus realiu laiku (angl. „notifications“), pavyzdžiui, iš BBC NEWS. Taip bus galima nuolat sekti pasaulines aktualijas bei plėsti akiratį dominančia tema.

– Ėjote pareigas banke. Kaip atrodo darbas šioje institucijoje? Daugelis žmonių įsivaizduoja, kad dirbdamas banke gali susikrauti turtus. Ar tai tiesa?

– Bet kurioje srityje daug ir efektyviai dirbdamas gali nemažai uždirbti. Dėl užmokesčio bankuose… Manau, tai tėra senas neaiškios kilmės mitas. Lietuvoje neišskirčiau bankų kaip pačius didžiausius atlyginimus mokančių įmonių. Atsižvelgiant į SODROS pateikiamus duomenis, šiuo metu tokias galimybes turi IT, telekomunikacijų, farmacijos ar energetikos sektorių įmonės.

Jei paklaustumėte apie pelningas finansų sektoriaus sritis, viena lyderių būtų investicinė bankininkystė (angl. „investment banking“). JAV, Niujorke, Volstrite, tokie bankininkai uždirba tikrai daug.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Koks stereotipas, etiketė, visuomenėje klijuojama ekonomistams, erzina labiausiai?

– Asmeniškai nesu su tuo susidūręs, galėčiau tik pasamprotauti. Galbūt gali vyrauti nuomonė, kad ekonomistai yra siauresnio mąstymo ir pasikliauna tik skaičiais, negeba vertinti situacijos platesne prasme.

– Ką ekonomistai veikia laisvalaikiu? Kokių pomėgių turite?

– Visiškai tą patį, ką ir teisininkai, medikai ar IT specialistai. Aš vis dar gyvenu nenusisekusio krepšininko svajone, mėgstu keliauti ir skaityti detektyvus. Taip pat pastaruoju metu daugiau laiko skiriu tam, kad įgyčiau žinių apie investicijas į akcijų rinkas.

– Ką laikote drąsiausiu žingsniu savo gyvenime?

– Kai po devynerių metų karjeros banke nusprendžiau išmėginti jėgas kitoje profesinėje srityje.

– Kokių patarimų duotumėte mokiniams, svajojantiems apie ekonomisto karjerą? Kas joje svarbiausia?   

– Viskas labai paprasta – būkite „alkani“, atsakingi ir drąsūs. Prisiminkite, kad tai yra labai populiari specialybė ir tokių kaip jūs yra dar bent dešimt, tad, jei tikrai siekiate įrodyti, kad esate geriausi, dirbkite daug, nuosekliai ir degančiomis akimis. Prisiminkite, kad geriems rezultatams reikia laiko, todėl neperdekite ir, pasitaikius pirmiems sunkumams, visko nemeskite.

Ir dar vienas patarimas: jei studijuodami turėsite galimybę išvykti į mainų programą, nedvejodami ja pasinaudokite. Gyvendami svetur sukaupsite gyvenimiškos patirties, kurios nepasisemsite iš vadovėlių.