Kadras iš filmo „Detachment“

Pradėjęs dirbti mokykloje sudariau 125  filmų sąrašą, norėdamas, kad mano mokiniai žiūrėtų daugiau gero kino. Šiame sąraše – 25 dokumentinės ir 100 vaidybinių kino juostų, kurios neva skirtos vienuoliktokams ir dvyliktokams, tačiau iš tiesų tiks daugeliui suaugusiųjų. Mano mokiniams daug filmų iš sąrašo patiko, neabejoju, kad patiks ir jums. Jį galite rasti puslapyje www.lietuviukalbosmokytojas.lt.

Žinant minėto sąrašo sukūrimo aplinkybes, turbūt nebus keista, kad pradėsiu nuo filmo, atskleidžiančio mokytojų gyvenimo užkulisius. 2011 metais pasirodžiusiame „Atsiskyrime“ („Detachment“) jie parodomi geriau nei bet kurioje kitoje kino juostoje. Jokių pagražinimų. Jokios holivudinės pabaigos. Jokių banalybių.

Gal kam pasirodys, kad režisierius Tony Kaye hiperbolizuoja, kurdamas tokį dramatišką pedagogo profesijos paveikslą, tačiau realybė išties labai sudėtinga, jei dirbi menkesnės reputacijos ugdymo įstaigoje. Būtent į tokią mokyklą filme patenka pavaduojantis anglų kalbos ir literatūros mokytojas, kurį įkūnija gerai žinomas aktorius, Oskaro laureatas Adrien Brody. Psichologinis ir fizinis smurtas, nesupratingi mokinių tėvai, abejinga administracija – tai tik keli iššūkiai, su kuriais tenka susidurti. O kur dar asmeninio gyvenimo problemos, kurioms nebelieka nei laiko, nei jėgų. Dirbdamas ir gyvendamas alinančiomis sąlygomis pagrindinis veikėjas nepraranda vilties išmokyti sužvėrėjusius paauglius žmogiškumo ir pažadinti norą mokytis.

Visgi viename iš interviu A. Brody, kurio tėvas, beje, dirbo istorijos mokytoju, sako, kad filme neapsiribojama vien švietimo aktualijomis. Tai, anot aktoriaus, ir kur kas platesnė žmonių santykių interpretacija, skatinanti diskusiją apie susvetimėjimą, vienatvę, pasitikėjimą, autoritetus, vartotojiškumą. Man labiausiai įsiminė filmo epizodas, kuriame mokytojas aiškina, kodėl būtina skaityti grožinę literatūrą ir kaip tai susiję su kasdien brukama ir mus bukinančia informacija, šiandien atakuojančia visais įmanomais medijų kanalais. Pastarąją kelių minučių ištrauką šiais metais rodžiau savo mokiniams, o jums linkiu pažiūrėti visą filmą. Lyginant su, pavyzdžiui, kur kas geriau žinomu „Mirusių poetų draugija“ („Dead poets society“), „Atsiskyrimas“ kuria realistiškesnį mokytojo profesijos paveikslą. Jau turėdamas pedagoginio darbo patirties, galiu patvirtinti, kad filme keliamos problemos ryškios kiekvienoje ugdymo įstaigoje, tik vienoje mokykloje jos pasireiškia intensyviau, kitose – švelniau. Man pasisekė, kad įsidarbinau geroje gimnazijoje, tačiau turiu kolegų, kurie dalinasi istorijomis, šiurpumu ne tik prilygstančiomis, bet ir pranokstančiomis filme vaizduojamus įvykius. Tas, kas nedirbo mokytoju, niekuomet nesupras, ką reiškia būti minėtos profesijos atstovu, tačiau „Atsiskyrimas“ tikrai padės susidaryti bent kiek aiškesnį įspūdį.