Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2021 m. 30 liepos d. 10:42
Tomo Venclovos „Vilniaus vardai“: Soutine Chaim
„Vilniaus vardai“

Chaimas Soutine’as sėdi | Dail. A. Modiglianis, 1916 m.

Vilnius – ypatingas, daugiakultūris, įtraukiantis miestas. Su juo dalį gyvenimo susiejo daugybė žymių lietuvių ir pasaulio menininkų, rašytojų, visuomenės veikėjų. Apie juos ir jų ryšį su sostine knygoje Vilniaus vardai“ rašo poetas, publicistas, literatūros tyrinėtojas Tomas Venclova. „Vilniaus galerija“ dalinasi ištrauka (ankstesnius tekstus skaitykite čia), kurioje autorius pristato tapytoją Soutine Chaim. Knygą „Vilniaus vardai“ 2017 metais išleido ir jos tekstais pasidalinti sutiko R. Paknio leidykla.

Leidinį įsigyti galima 2di.lt internetinėje parduotuvėje arba 2di pardavimo vietose.

Soutine Chaim (1893 ar 1894–1943), prancūzų dailininkas. Gimė žydų šeimoje, Smilavičų miestelyje netoli Minsko (buvo dešimtas neturtingo siuvėjo vaikas, tėvo valia turėjęs tapti batsiuviu). Pirmasis jo kūrinys — gimtojo miestelio puspročio portretas. Pabėgęs iš namų, versdamasis atsitiktiniais darbais, Soutine’as, tada dar Chaimas Sutinas, mokėsi Minske, o 1910–1913 m. — Vilniuje, Ivano Trutnevo dailės mokykloje. Iš Vilniaus išvyko į Paryžių (Vilniaus inteligentai nupirko jam pigų traukinio bilietą), ten susipažino su Marcu Chagallu ir Amedeo Modiglianiu, apsigyveno jaunų modernistų centre „La Ruche“ („Avilys“) ir įsitraukė į jų vykdomą meno revoliuciją. Ilgai gyveno sunkiai, miegojo pakaitomis vienoje lovoje su Modiglianiu, dirbo nešiku, grioviakasiu. Bandė nusižudyti. Prieš pat savo mirtį Modiglianis supažindino bičiulį su paveikslų pirkliu Leopoldu Zborowskiu ir šis sudarė Soutine’ui tinkamesnes darbo sąlygas.

Chaim Soutine, Autoportretas, 1918 m.

XX a. 3-iajame dešimtmetyje Soutine’as iškilo kaip vienas originaliausių ir stipriausių Prancūzijos dailininkų. Nelinkęs bendrauti, kamuojamas vaikystės ir ankstyvos jaunystės traumų, jis mažai dalyvavo parodose, nuolat perdirbinėjo ir naikino savo paveikslus, bet dalis jų vis dėlto pateko į muziejus ir privačias kolekcijas. Iš viso liko apie 600 Soutine’o paveikslų. Per Antrąjį pasaulinį karą jis slapstėsi nuo nacių, mirė vokiečių okupuotame Paryžiuje. Į kapus jį palydėjo Pablo Picasso. Paryžiuje, Monparnase, Soutine’ui pastatytas paminklas.

Soutine’o tapybai būdinga dramatinė įtampa ir gaivališka ekspresija, dinamiškas, net mėšlungiškas komponavimas, tiršti spalvų sluoksniai, ryškus koloritas. Naudojo apie 40 teptukų, kiekvienam atspalviui kitą. Geriausiai žinomi jo choristų atvaizdai, išmėsinėtų gyvulių kūnų studijos, peizažai.

Soutine’as laikomas neginčijamu modernizmo klasiku, bet jo biografija, ypač ankstyvoji, nėra deramai ištirta, taigi apie Vilniaus laikotarpį nedaug tegalima pasakyti. Žinoma, kad jis vargingai gyveno Užupyje.

Ištrauka: Tomas Venclova, „Vilniaus vardai“ (R. Paknio leidykla: Vilnius, 2017, p. 227-228).

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!