Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2021 m. 31 rugpjūčio d. 09:54
Vilniaus dokumentinių filmų festivalis vilioja lietuvių kūrėjų filmų premjeromis

Rugsėjį prasidėsiančio Vilniaus dokumentinių filmų festivalio (VDFF) žiūrovai pirmieji Lietuvoje išvys Jurgio Matulevičiaus ir Pauliaus Aničo „Auksinį flakoną“ (2021) bei Gerdos Paliušytės „Nevermore“ (2020). Lietuvių filmų premjeros, naujausia kūrybinė dokumentika iš viso pasaulio, unikalaus kūrėjo retrospektyva ir virtualios realybės patirtys – rugsėjo 23–spalio 10 d., Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir internete.

„Kasmet festivalio programoje stengiamės ypatingą dėmesį skirti vietos menininkų kūrybai. Tikime, kad pažinti ir skleisti jų darbus yra taip pat svarbu, kaip ir pristatyti pasaulio dokumentikos naujienas“, – sako viena VDFF programos sudarytojų Vilma Levickaitė.

„Viskas prasidėjo nuo elektros poreikio dirbant kitame filme, – festivalio atidarymo filmo „Auksinis flakonas“ priešistorę pasakoja vienas jo kūrėjų P. Aničas. – Jurgis nuėjo paprašyti elektros. Grįžęs pasakė, kad aš turiu pamatyti tą butą. Nuėjęs pamačiau žmogų su ūsais, panašų į Tarkovskį. Susitarėme, kad vieną gražią dieną grįšim filmuoti pas juos.“

Kadras iš filmo „Auksinis flakonas“.

Kadras iš filmo „Auksinis flakonas“.

Naujausias P. Aničo ir J. Matulevičiaus trumpametražis darbas fiksuoja keturių mįslingų personų gyvenimą, balansuojantį ant socialumo ribos. Svaigioje egzistencinėje prieblandoje, kurioje skendi filmo herojų kasdienybė, išryškėja žmogiškumo kontūrai. Jie primena: žmogaus jausmai, troškimai ir tikėjimas nepriklauso nuo jo statuso visuomenėje ar socialinio sluoksnio, kuriam jis „priklauso“.

„Auksinis flakonas“ puikiai atliepia mūsų festivalio kryptį – tai ryškus autorinės meninės dokumentikos darbas“, – teigia V. Levickaitė.

Anot festivalio programos sudarytojos, nors abiejų VDFF pristatomų lietuvių filmų autoriai yra tos pačios kartos menininkai, skirtingi jų kontekstai lemia ir skirtingą požiūrį į filmų kūrybą. J. Matulevičiaus ir P. Aničo darbą galima laikyti klasikinės stebimosios dokumentikos pavyzdžiu. Tuo tarpu G. Paliušytės vidutinės trukmės filmas „Nevermore“ – tai poetinis meninis tyrimas.

Kadras iš „Nevermore“.

Kadras iš „Nevermore“.

Tyrinėjant garsaus amerikiečių rašytojo Edgaro Allano Poe legendą, Paliušytės filme sekama vaiduokliškos jo kūrybos pėdsakais populiariojoje kultūroje. Čia užfiksuotos ne tik Poe palikimo susietos skirtingos Baltimorės miesto bendruomenės ir personažai, bet ir socialiniai jų tarpusavio skirtumai. „Nevermore“ gali būti žiūrimas kaip gotikinė pasaka, sukurta šių dienų Baltimorėje. Tačiau socialiniai ekonominiai ir politiniai jos motyvai peržengia konkrečias geografines ribas ir brėžia globalias paraleles, jungiančias visą šiuolaikinę žmoniją.

Be lietuvių filmų premjerų, festivalis šiais metais taip pat pristatys įdomiausius pasaulio dokumentininkų ieškojimus atspindinčią pagrindinę programą, taip pat – teminę programą „Žemės stebėtojai“, kviesiančią pamąstyti apie paraleles tarp Žemės ir kosmoso, virtualios realybės filmų programą ir šveicarų-kanadiečių režisieriaus Peterio Mettlerio kūrybos retrospektyvą.

Duris į kino sales festivalis atvers rugsėjo 23–spalio 3 d. – Vilniuje, spalio 1 d. Kaune, spalio 8–10 d. – Klaipėdoje. VDFF filmus kvies žiūrėti ir virtualiai: www.skalvija.lt ir www.vdff.lt.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!