Vasaros paplūdimys grįžo į Vilnių – pasaulį apkeliavusi „Saulė ir jūra“ spindi ir ošia taksi parke
Pranešimo spaudai nuotr.
Dienraštis „The New York Times“ jį įvardijo kaip vieną didžiausių performanso pasiekimų per pastaruosius 10 metų. Venecijos meno bienalės „Auksinį liūtą“ pelniusi opera-performansas „Saulė ir jūra“ pagaliau sugrįžo namo. Gruodžio 15–20 dienomis menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės kūrinį Vilniuje žiūrovai po ketverių metų pertraukos turi galimybę išgirsti lietuviškai.
Laurus pasaulyje pelnęs kūrinys pagaviai, su švelnia ironija ir nerimu skleidžia žinią apie vis spartėjančią klimato kaitą ir žmogaus bei Žemės nuovargį. Žiūrovai žvelgia į saulėtą vasaros dieną paplūdimyje, kur ryškiaspalviais maudymosi kostiumėliais apsirengę poilsiautojai kaitinasi saulėje ir dainuoja. Vasarotojai dalijasi gyvenimiškais rūpesčiais, prisiminimais, kremo nuo saulės sudėtimi ir ryto planais kepti kiaušinienę.
Pranešimo spaudai nuotr.
Kūrinys rodomas unikaliame pastate – buvusiame Vilniaus taksi parke – „T Parke“ (Pelesos g. 1), kuris dėl savo unikalios architektūros ypatingai tinka šiai operai-performansui. Pasirodymą žiūrovai stebi iš viršaus, nuo 8 aukštų serpantino, o muzika skamba visuose statinio aukštuose.
„Tai ne tik sugrįžimas į pačią kūrinio pradžią – Vilnių, kur sutikome „Saulės ir jūros“ ašimi tapusius dainininkus, bet ir sugrįžimas į lietuvių kalbą. Jaudinamės gal net daugiau nei prieš Venecijos bienalę. Rodytis gimtajame kūrinio mieste – didelis džiaugsmas, bet ir nemenka atsakomybė, kai į nugarą alsuoja Liūto sukelti lūkesčiai“, – sako operos-performanso autorės R. Barzdžiukaitė, V. Grainytė ir L. Lapelytė.
Per šešis mėnesius Venecijos meno bienalėje veikusį Lietuvos paviljoną, kurį išgarsino menininkių opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“, aplankė daugiau nei 85 tūkstančiai žiūrovų. Bienalės komisija Lietuvą apdovanojo už eksperimentinę paviljono dvasią, netikėtą požiūrį į šalies pristatymą ir kūrybingą erdvės pritaikymą brechtiškai operai, taip pat už išradingą sąveiką su Venecijos miestu ir jos gyventojais. Tai pirmas kartas, kai Lietuva pelnė tokio lygio apdovanojimą.
Daugiau apie menininkių pasirodymą Venecijos bienalėje, galite skaityti čia.
Vilnius myli meną
Projektą finansavo ir Vilniaus miesto savivaldybė. 2019 m. gegužę iš tarptautinės Venecijos meno bienalės grįžusią „Auksinio liūto“ laimėtojų komandą Vilniaus oro uoste pasitiko sostinės meras Remigijus Šimašius ir įteikė 50 tūkst. eurų vertės dovaną nuo vilniečių. Šią sumą Lietuvos paviljono organizatoriai investavo į tolimesnį kūrinio rodymą pusę metų trunkančiame prestižiniame šiuolaikinio meno renginyje. Pernai autorėms buvo įteiktas garbingiausias miesto apdovanojimas – Šv. Kristoforas. Operos pristatymui Vilniuje savivaldybė taip pat skyrė 30 tūkst. eurų finansavimą.
