Menas. Kultūra. Laisvalaikis
Publikuota: 2019 m. gegužės 13 d. 21:48
Į Lietuvą parvežtas „Auksinis liūtas“: ką turite žinoti apie prestižinį meno apdovanojimą?

Andrej Vasilenko nuotr.

Prieš keletą dienų visame pasaulyje suskambo Lietuvos vardas – Venecijos meno bienalėje mūsų šalies menininkės pelnė pagrindinį prizą – „Auksinį liūtą“. Šio apdovanojimo laimėjimas laikomas aukščiausio lygio kompetencijos ženklu, o norint jį gauti šiemet reikėjo pranokti net 89 kitus nacionalinius paviljonus. Kviečiame daugiau sužinoti apie prestižinius meno apdovanojimus ir kam jie atiteko šiemet.

Trumpa „Auksinių liūtų“ istorija

Kad Venecijos šiuolaikinio meno bienalė yra kone svarbiausias meno renginys pasaulyje, liudija tiek gili renginio istorija, tiek čia pasirodantys aukščiausio lygio menininkai ar tūkstančiais skaičiuojami lankytojai. Dėl savo svarbos bienalė dažnai vadinama meno olimpiada (simboliška ir tai, kad būtent Lietuvos sporto olimpiečiai šiemet „reklamavo“ Lietuvos paviljoną), neretai sugretinama su Oskarais kino industrijoje. Tokios paralelės puikiai atspindi ne tik bienalės svorį, bet ir pobūdį – kaip ir Oskaruose ar olimpiadoje, čia tituluojami geriausi: kasmet specialiai suburta komisija renka, kam atiteks 3 „Auksiniai liūtai“ ir vienas sidabrinis.

 

Šių metų komisiją sudarė meno istorikė Stephanie Rosenthal (Vokietija), meno kuratorė Defne Ayas (Turkija/Olandija), meno istorikė Cristiana Collu (Italija), meno kuratorius ir profesorius Sunjung Kim (Korėja) bei meno kuratorius Hamza Walker (JAV). Vos 11-tą kartą bienalėje dalyvaujančiai mūsų šaliai aukščiausias įvertinimas atiteko pirmą kartą, tačiau Lietuva iš kitų paviljonų išsiskyrė ir anksčiau, keturis kartus pelnydama specialiuosius paminėjimus. Apskritai, pagrindinis bienalės apdovanojimas už performansą skirtas vos antra kartą istorijoje – dažniausiai čia laimi statiški meno kūriniai.

„Auksiniai liūtai“, tokie, kokie yra dabar, pirmą kartą įteikti 1986 metais, nors apdovanojimų Venecijos bienalėje būta ir anksčiau – tuomet jie vadinti Didžiaisiais prizais. Kol kas daugiausia „Auksinių liūtų“ yra pelniusi Amerika, didele jų gausa taip pat gali pasigirti Italija bei Vokietija. Tuo tarpu Baltijos šalyse tai pirmasis toks apdovanojimas.

Pagrindinio Venecijos bienalės apdovanojimo įvaizdis pasirinktas neatsitiktinai. Auksinis liūtas su sparnais yra Venecijos miesto simbolis, pavaizduotas ir Venecijos respublikos vėliavoje. Kitaip dar vadinamas Šv. Morkaus liūtu, gyvūnas dažnai vaizduojamas laikantis bibliją, tuo tarpu apdovanojimų statulėlėje šio akcento nėra.

Kam šiais metais atiteko „Auksiniai liūtai“?

Kiekvienais metais bienalėje išdalinami 4 „Liūtai“ – 3 auksiniai ir vienas sidabrinis. Pirmasis „Auksinis liūtas“ skiriamas geriausiam nacionaliniam pasirodymui. Būtent toks įvertinimas, įveikus net 89 konkurentus, šiais metais ir atiteko Lietuvai. Garbingą apdovanojimą komisija skyrė už eksperimentinę dvasią, originalų vietos panaudojimą, aktualią temą, bylojančią apie žmogaus ir planetos, kuriame gyvena, trapumą, bei sąsajas su Venecija.

Apdovanojimą pelnęs kūrinys „Saulė ir jūra (Marina)“ lengvai ir pagaviai kalba apie klimato kaitą ir visuotinį nuovargį. Pasak Lietuvos paviljoną kuruojančios Londono „Serpentine“ galerijos Bendrosios ekologijos ir viešųjų programų kuratorės Lucios Pietroiusti, svarbu rasti naują būdą kalbėti apie klimato kaitą. „Turime iš esmės pakeisti savo kaip žmonių, kaip rūšies tarp kitų rūšių mąstymą. Geriausias menas, muzika ir poezija visada atnešdavo pokyčius, turėdavo magišką poveikį. Tokia meno galia yra jaudinanti“, – paviljono sėkme džiaugiasi kuratorė Lucia Pietroiusti.

Karinio jūrų laivyno teritorijoje įrengtas paviljonas nukelia į saulėtą paplūdimį, kuriame gulėdami ant smėlio dainuoja daugiau nei 20 atlikėjų. „Įgyvendinant šį projektą svarbiausia buvo draugystė ir rūpestis vienas kitu. Spinduliuodami artumą ir meilę tarsi grąžiname skolą planetai, kurios resursus beatodairiškai naudojame. Nuostabu patirti, kad tokį įvertinimą pelnė kūrinys, kuris kalba apie žmogaus ir Žemės kūnų trapumą, o ir pats yra trapus“, – kalba kūrinio autorės R. Barzdžiukaitė, V. Grainytė ir L. Lapelytė.

Susiję:

Antrasis „Auksinis liūtas“ skirtas geriausiam pasirodymui, kuris renkamas iš tarptautinės grupės menininkų. Šiais metais tai buvo Arthur Jafa, apdovanojimą pelnęs už savo filmą „Baltas albumas“, keliantį rasės ir lygybės klausimus. Trečiuoju liūtu, skiriamu už viso gyvenimo nuopelnus šiais metais apdovanotas amerikiečių kilmės skulptorius, eseistas ir poetas Jimmie Durham. Tuo tarpu sidabrinis liūtas, kuriuo įvertinami daugiausiai žadantys jaunieji menininkai, atiteko menininkei Haris Epaminonda. Kiekvienais metais keletas menininkų būna pagerbti specialiaisiais paminėjimais – šiemet tai buvo Belgijos paviljonas bei atskiros menininkės Teresa Margolles bei Otobong Nkanga.

Praeityje „Auksiniai liūtai“ yra atitekę tokiems žymiems menininkams, kaip Yoko Ono, Barbara Kruger, Richard Serra, Emilio Vedova, Marina Abramovič ir kt.

Informuojame, kad šioje svetainėje naudojami slapukai („cookies“), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę. Paspausdami SUTINKU arba tęsdami naršymą, jūs sutinkate su portalo slapukų politika. Atjungti slapukus galite savo naršyklės nustatymuose.

Užsiprenumeruokite ir gaukite aktualiausius bei populiariausius straipsnius meno, kultūros ir laisvalaikio temomis tiesiai į savo el. pašto dėžutę!