Taurija arba Tauridė – taip graikai istoriškai vadino Krymo regioną, kuriame I tūkstantmetyje pr.Kr. gyveno vietinės skitų ir taurų gentys (nuo jų ir kilo regiono pavadinimas), o apie VI a. pr. Kr. savo kolonijas čia įkūrė ir patys graikai. Jau netrukus, vos keli kilometrai nuo dabartinio Sevastopolio, iškilo ir Taurijos Chersoneso („chersonesos“ graikiškai reiškia „pusiasalis“) miestas (UNESCO nr. 1411), kuris dabar vadinamas vienu iš septynių Ukrainos stebuklų ar netgi ukrainiečių Pompėja.
Gyvavo beveik 2000 metų
Graikai, romėnai, Bizantijos laikotarpis – didingas miestas augo ir klestėjo beveik iki pat XV a. Ant Juodosios jūros kranto įsikūrusio polio padėtis buvo labai patogi vykdyti prekybą su visu Juodosios jūros regionu: grūdai, galvijai, žuvis ir itin vertinamas vietinis vynas keliavo į tolimiausius regiono kampelius kaip paklausios prekės, o jų „eksportą“ miestas galėjo garantuoti dėl manomai labai efektyvios žemdirbystės sistemos, kurią naudojo. Kaip veikė ši sistema tebesimato ir šiandien: milžiniškoje miestą supančioje teritorijoje (vadinamojoje „choroje“) išliko 400 beveik vienodų sklypų su skiriamosiomis sienomis, agrariniais įtvirtinimais, namų fragmentais – visa tai leidžia pasijusti tartum vaikščiotum po keistą fantastinį praeities ūkį. Manoma, kad tokį choros klestėjimą lėmė ir dar vienas neapčiuopiamas rodiklis – tai pakankamai demokratiškas valdymas, kai valstiečiai nevergavo, o tiesiog gaudavo atlygį už savo dirbamas žemes.
Vyacheslav Argenberg nuotr.
Amfiteatrai ir šventyklos
Nors Taurijos Chersoneso miestas ir labai nutolęs nuo pačios Graikijos, jame klestėjo tiek materiali, tiek nemateriali helenistinė kultūra. Amfiteatrai, šventyklos, architektūrinė maniera – vaikštant po antikinius griuvėsius, galima ir pamiršti, kuriame Europos kampelyje esama. Šiandien kiek labiau išsilaikę septyni miesto objektai, tačiau bendrai griuvėsiai užima tikrai nemažą teritoriją, kurioje galima praleisti bent kelias valandas – vien miesto sienos siekė beveik keturis kilometrus ilgio ir dešimt metrų aukščio, o svarbiausius taškus saugojo už viską aukštesni bokštai.
Vyacheslav Argenberg nuotr.
Tarp labiausiai lankomų Taurijos Chersoneso objektų – vadinamoji „1935 metų“ bazilika. Nėra žinoma, kada tiksliai ši bazilika statyta (manoma kad maždaug VI a.) , todėl ji pavadinta vardu metų, kada buvo atkasta – 1935-ųjų. Kaip itin svarbus objektas ji pavaizduota ir ant pirmųjų nepriklausomos Ukrainos banknotų (vienos Grivinos), deja, bet šiandien ji jau ir ant rublių – taip Rusija bando demonstratyviai savintis ne tik okupuotas Ukrainos žemes, bet ir svarbiausius jos istorinius objektus, kuriems dėl vykstančio karo, deja, šiandien yra iškilęs didelis pavojus būti sunaikintiems.
